„Jei pasitaiko atvejų, kai vaikas verksmingu balsu ir iš skausmo perkreiptu veiduku skundžiasi, kad „labai skauda galvytę“, prašo nekalbėti garsiai bei užtraukti užuolaidas, nes bijo šviesos, skuba gultis į lovą, galima įtarti migreną“, - tvirtina Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Dalia Bliujienė. Ištikus migrenos priepuoliui, skundžiamasi pulsuojančiu, sunkiai ištveriamu (dažniausiai vienpusiu kaktos srityje) galvos skausmu, kurį lydi šviesos, triukšmo baimė, pykinimo iki vėmimo jausmas.
„Sudėtinga nustatyti tikrąją ligos priežastį, nes kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jis gali apsakyti gydytojui, ką ir kaip tuo momentu jam skaudėjo, - apie skausmo priežasties paieškas pasakoja D. Bliujienė. - Diagnozės patvirtinimui svarbūs tėvelių pastebėjimai, pildomas migrenos dienynas, nes vaikas neatsimins ką papasakoti gydytojai apie praeityje patirtus išgyvenimus“. Migreną taip pat galima patvirtinti, jei atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, kaklo kraujagyslių, akių dugno tyrimus neaptinkama pakitimų.
„Tėvai turėtų nuraminti vaiką, kad tai – gyvybei nepavojinga ir visai nesunki liga. Tarp priepuolių vaikai jaučiasi visiškai sveiki. Tačiau ilgainiui įkyriosios migrenos priepuolių baimė užvaldo kasdienines vaiko mintis ir jis negali tinkamai susikaupti, o dėl to nukenčia mokymasis“, - kaip susigyventi su šia liga moko gydytoja.
Teigiama, jog migrena serga apie 3-7 proc. darželinukų, o mokykliniame amžiuje sergamumas padidėja iki 10-20 proc. Iki 12 metų migrena dažnesnė berniukams, vėliau juos aplenkia mergaitės, nes ši liga neretai susijusi su mėnesinių pradžia. Vaikų migrenos priepuolis būna trumpesnis nei suaugusiųjų – iki 48 val. Pastebėta, kad vaikystėje retai sutinkama tipinė ligos forma, kokia būdinga suaugusiesiems.
Priepuoliai trunka keletą valandų, kartojasi nereguliariai. Kiekvienam žmogui tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Dažnas migrenos faktorius – paveldimumas: priepuoliai vargina ir kitus šeimos narius. Skausmą gali išprovokuoti tam tikras maistas (riešutai, šokoladas, fermentinis sūris, rūkyta mėsa ir kt.), nereguliarus maitinimasis, alkis (ypač jei užsiimama aktyvia veikla nepavalgius). Taip pat buvimas nevėdinamoje patalpoje, triukšmas, sunkus fizinis krūvis, ilgas buvimas saulėje, stresas, nuovargis, nereguliarus miegas bei režimo nesilaikymas, stiprūs emociniai išgyvenimai (baimė dėl kontrolinių, egzaminų). Beje, pilvo skausmus taip pat gali sukelti migrena.
Gydymas, kaip ir pačių priepuolių pobūdis, kiekvienam individualus. Norint kuo tiksliau nustatyti diagnozę bei paskirti gydymą, reikėtų atidžiai stebėti save, o vėliau – vaistų poveikį. Jei vaistai nuo skausmo negelbėja, tenka skirti specialius medikamentus. Gydymui vis dažniau yra taikoma šviesos terapija. „Kad vaistai suveiktų tinkamai ir priepuolis būtų nuslopintas, svarbu juos išgerti dar nepradėjus pykinti. Taigi vaikas turi pastebėti pranašingus pojūčius, nuolat nešiotis tabletę ir žinoti kada ją vartoti, - kaip apmalšinti visai ne „poniškos“ ligos simptomus pataria gydytoja Dalia Bliujienė. – Beje, miegas taip pat sušvelnina skausmą priepuolio metu“.
Medikė teigia, kad migrenai būdingos tam tikros fazės, kurias atpažįstant galima palengvinti priepuolius:
Kelias valandas ar net dienas prieš galvos skausmą gali kilti tokių pojūčių kaip šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, nuotaikos ir savijautos pablogėjimas, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, norėjimas tam tikro maisto, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas, tingumas. Šie perspėjamieji signalai vadinami prodromu.
Prieš migrenos priepuolį paprastai būna galvos kraujagyslių spazmų periodas, kurio metu atsiranda vadinama aura. Tuo metu pasireiškia įvairių priepuolį pranašaujančių požymių: regėjimo sutrikimų (kaip vaikai sako „žvaigždutės“, zigzagai, geometrinių figūrų vaizdai, mirguliavimas, dvigubinimasis akyse), kūno tirpimas, kalbos, pusiausvyros sutrikimai. Tačiau 80 proc. gali prasidėti ir be šio periodo.
Tuo tarpu paties migrenos priepuolio metu galvos kraujagyslės išsiplečia, jų tonusas sumažėja, jos nebesugeba susitraukti, sulėtėja kraujo cirkuliacija, padidėja sienelės pralaidumas. Skausmą lydi pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai, gali imti lietis vaizdai, atsiranda alkio jausmas, nosies gleivinės paburkimas, padidėjęs prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, padažnėja šlapinimasis, sutrinka dėmesio koncentracija.
