Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su vienu iš peticijos iniciatorių. Šeimos gydytoju, profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.
– Profesoriau, jūs esate vienas iš peticijos iniciatorių ir autorių. Kam jūs atstovaujate?
– Aš atstovauju Lietuvos medikų sąjūdžiui.
– Kas tas sąjūdis? Premjerui kyla labai daug abejonių, kas galėtų stovėti už jo nugaros.
– Už tos nugaros dažniausiai stovi paprasti gydytojai. Kaip matote iš parašų, jų yra 27 tūkst. Tai yra didžioji dalis Lietuvos įstaigų darbuotojų – gydytojų, slaugytojų, kitų specialybių medikų. Jie visi čia. Mes ir esame tas sąjūdis.
– Jūs teigiate, kad visi sprendimai, teisės aktai, susiję su medikų darbo sąlygomis, turėtų būti aptarti su konkrečiomis profsąjungomis, medikų bendruomenėmis. Dabar tai ir vyksta. Sveikatos apsaugos ministerija ir Gydytojų sąjunga yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį, pagal kurią visi klausimai yra sprendžiami. Ką jūs dar inicijuojate?
– Toli gražu ne visi klausimai yra sprendžiami. Atkreipkite dėmesį, ten kalba apie proceso skaidrumą. Ne visi sprendimai yra priimami skaidriai, ne su visomis organizacijomis, kurių sritį liečia, yra derinama. Kad ir pacientų eilių įstatymas. Jis tikrai mažąja dalimi buvo derinamas su gydytojų organizacijomis. Netgi pati Lietuvos gydytojų sąjunga pripažįsta, kad nepaisant jų kritikos ir išsakytų pastabų, į nieką nebuvo atsižvelgta. Tas derinimas yra formalus.
– Sprendimai priimami vienašališkai?
– Dažniausiai taip. Suplanuojamas kažkoks sprendimas, medikai pakviečiami, pasitariama, bet dažniausiai nusprendžiama taip, kaip norima nuspręsti.
– Sutinkate, kad yra tam tikros taisyklės? Ir bendradarbiavime su valdžios institucijomis turi būti tam tikros taisyklės, nes tokių sąjūdžių gali atsirasti ne vienas.
– Sutinku. Mes nepretenduojame būti ta organizacija, su kuria visi viską turi derinti. Toli gražu ne, yra pakankamai organizacijų. Ir tos organizacijos iš esmės kenčia dėl to, kad dažnai neatsiklausiama, priimant gyvybiškai svarbius sveikatos sektoriuje sprendimus. Aš turiu galvoje konkretų darbą, kasdieninę praktiką. Eilės – tik vienas iš tokių sprendimų pavyzdžių.
– Reikalavimus jūs iškėlėte, tai darbo užmokesčio didinimas, gydytojo darbo sąlygų peržiūrėjimas, iš viso jų yra penki. Koks jūsų pagrindinis argumentas?
– Vienas – įvykdykime Lietuvos Respublikos įstatymus. Ir tie įstatymai reikalauja padaryti vieną dalyką. Privalomojo sveikatos draudimo fondo struktūroje 69 proc. dalies sudaro PSD mokestis, kurį moka visi dirbantieji. Įsivaizduokite, kiek jūs sumokate vidutiniškai, kaip dirbantis žmogus, PSD mokesčio. Vidutinis Lietuvos dirbantysis sumoka apie 700 eurų. Kai jūs išeisite į pensiją, už jus valstybė turėtų mokėti, o žinote, ji moka dvigubai mažiau. Tai yra beveik 475 mln. eurų. Ir tuos eurus turėtų grąžinti į sveikatos sektorių, tuomet galima pakelti atlyginimus daug daugiau, nei mes reikalaujame.
– Premjeras sako, kad tam, kad jums būtų pakelti atlyginimai, reikėtų didinti PSD mokestį. Jūs turbūt žmogiškai to nenorėtumėte.
– Mes nesuprantame, kokie argumentai. Mes kalbame apie tai, kad norėtume pasiekti Estijos lygį. Mes nesilygiuojame į turtingesnes šalis, žinome, kad valstybė nėra turtinga. Estijos lygį pasiekus, gydytojų ir slaugytojų atlyginimai padidėja 80 proc. Ne iš PSD mokesčio didinimo Estijoje gaunamas šitas procentas, o viešųjų finansų valdyme. Skiriamos didesnės valstybės lėšos už paciento sveikatos priežiūrą nedraudžiamiems asmenims. Lietuvoje ir taip patys žmonės daugiau moka, negu Estijoje.
– Jūs sakote, kad 30 proc., o nuo kitų metų 50 proc. turėtų kilti atlyginimai, Vyriausybė sako, kad tai nepamatuoti ir nerealūs skaičiai, kad galbūt būtų galima didinti algas apie 15 proc., tai sveikatos apsaugos ministro siūlymas. Jus tai tenkintų?
– Sveikatos apsaugos ministras nekalba apie 15 proc. nuo sausio 1 d. Grįžtant prie mūsų reikalavimų, mes tenorim įvykdyti Lietuvos įstatymus. Aš kalbėjau apie PSD mokesčio ir valstybės draudžiamų mokėjimą. 50 mln., kurie pagal Konstitucinio Teismo 2013 m. sprendimą turėtų ateiti į sveikatos sektorių už būtinąją ir skubiąją pagalbą. Jie nepervedami. Galima paklausti ministro ir kitų pareigūnų, kiek gi pervedama? 3 mln. Ar tai teisėta? Vėl pažeidžiamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Jeigu visi sveikatos sektoriuje neteisėti sprendimai, kodėl mes negalime reikalauti teisėtų sprendimų įgyvendinimo?
– Kuo remiantis jūs suskaičiavote, kad būtent 30 proc. reikėtų kelti gydytojų atlyginimus?
– Mes suskaičiavome realią pinigų sumą, kuri sustabdytų jaunų žmonių emigraciją.
– Ar jūs turėjote omenyje ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo turimas lėšas? Turbūt reikia suvesti viską į bendrą katilą ir pažiūrėti, kiek galima iš to paimti.
– Mes kalbame apie 210 mln. eurų gydytojams ir slaugytojams. Gydytojams mažiau – 98 mln. eurų, 30 proc. padidinimas ir daugiau kaip 100 mln. slaugytojams. Mes turime tą žinoti. Tas skaičius yra dvigubai mažesnis, nei reikalaujama įstatymiškai vykdyti Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Bet ne tik atlyginimai svarbiausia.
– Jūs esate sakęs, kad gydytojai yra Barbės devyndarbės, kurie plėšosi per kelis etatus, kelias darbo vietas tam, kad sudurtų galą su galu. Nejaugi iš tiesų taip blogai?
– Pažiūrėkit statistiką. Gydytojų atlyginimai Lietuvoje yra patys mažiausi iš Europos Sąjungos šalių. Kodėl? Biudžetas Estijoje panašus, BVP panašus, o medicina finansuojama šitaip blogai. Ar tai yra normalu? Slaugytoja, kuri gauna 500 eurų į rankas – ar galima Vilniaus mieste išsinuomoti kambarį? Ne. Greičiausiai ji susidės daiktus ir išvažiuos į Norvegiją.
– Jums teko girdėti apie skelbimą Akmenės rajone? Buvo siūlomas darbas sveikatos priežiūros įstaigoje, 1300 eurų atlyginimas ir net su visu paketu pasiūlymų žmogui, kuris atvažiuos į tą rajoną. Neatsirado norinčių.
– Visose Europos Sąjungos šalyse ir kitose šalyse yra problema su nutolusiais regionais. Į juos nevyksta ne tik gydytojai, bet ir mokytojai, kitų specialybių žmonės. Migracija į didžiuosius miestus Lietuvoje vyksta ir mes šito neišvengsim.
– Bet jei yra didelis noras užsidirbti, turbūt nėra skirtumo, kur užsidirbti?
– Manau jūs, žurnaliste būdama, nevyktumėte į Akmenę, o dirbtumėte Vilniuje.
– Nežinau, jeigu pasiūlytų labai geras sąlygas.
– 1300 eurų nebus labai didelis atlyginimas, lyginant su 1100 eurų mieste.
– Bet tai yra kur kas daugiau, negu jūsų paminėti 500 eurų, kuriuos uždirba slaugytoja. Gali užsidirbti vos ne 3 kartus daugiau vien dėl to, kad nuvažiuosi dirbti į regioną.
– Išimtinių atvejų yra, tam tikrų pasiūlymų gali būti. Bet mes kalbame apie visus darbuotojus, didžiąją daugumą. Jei kai kada yra išimtis, dar nereiškia, kad ji taikoma visiems gyventojams. Kituose regionuose yra visiškai kitaip, todėl mes apibendrintai negalim sakyti. Mes turime keletą tokių regionų, kur nebėra ką daryti ir žlunga sveikatos priežiūra, mobilizuojamos lėšos, savivaldybės parama, yra tam tikri priedai už kaimo gyventojus ir tai leidžia išmokėti. Bet dažniausiai ta slaugytoja dirbs už 2-3 slaugytojas kažkokius darbus, nes jeigu jos nebus, negalima gauti licencijos įstaigos veiklai. Bet ar tai normalu, kai žmonės dirbs viršvalandžius?
– Jūs sakote, kad šiuo metu nebeužtenka gydytojų. Kaip smarkiai jų trūksta?
– Jeigu atsidarytumėte Šiaulių respublikinės ligoninės tinklalapį, pamatytumėte, kad 40 gydytojų nėra, įvairiausių specialybių. Berods 10 ar 13 specialybių.
– Jeigu šias vietas užpildytų gydytojai imigrantai?
– Tas bandymas pastoviai vyksta. Aš, kaip Vilniaus universiteto profesorius, dažnai susiduriu su migrantų egzaminais, kurie bando įsitvirtinti mūsų darbo rinkoje. Labai skirtingas vaizdas. Mes norėtume kokybiškų imigrantų, kurie yra kvalifikuoti, galintys gerai dirbti, bet Vakarų Europos gydytojai į Lietuvą nevyks, Rytų Europos gydytojai taip pat nevyks. Dažniausiai atvyks emigrantai iš Azijos, Afrikos šalių. Tai yra iššūkis – kitokia kultūra, kitoks supratimas, išsilavinimo kokybė visiškai nereglamentuojama taip, kaip pas mus Europoje. Reikės nemažų investicijų, kad jų kvalifikacija būtų pakelta iki reikiamos. Ar ne geriau stabdyti Lietuvos gydytojus?
– Kokią situaciją prognozuojate, jei valdžia neatsižvelgs į jūsų keliamus reikalavimus?
– Situacija nebus gera, bus tik blogėjanti. Emigracija didės, nusivylimas didės. Nepriimti sprendimai Lietuvą pastatys žemiau, nei į paskutinę padėtį Europos Sąjungoje ir mes atsidursime ties Rytų kaimynių lygmeniu.
– Kas gali būti su medikais, kurie negauna pinigų, kuriuos turėtų gauti? Ar gali padidėti jų emigracija?
– Taip. Yra tokia tendencija, mes tą matome. Emigracija palaipsniui didėja visų sričių, sveikatos priežiūros taip pat. Bet sveikatos priežiūros migracija tokia didelė todėl, kad atlyginimų skirtumai sveikatos sektoriuje yra daug didesni, nei kituose sektoriuose. Su visa pagarba mokytojams, inžinieriams ir kitiems specialistams – atlyginimų skirtumai nėra tokie dideli kitose Europos šalyse, kaip medikų.
Medikų atlyginimų skirtumai skiriasi kartais su Europos Sąjungos šalimis. Todėl emigracija tokia didelė. Jeigu ką nors norime daryti, išgelbėti, mes turime šiek tiek suteikti prioritetą sveikatos priežiūrai, kad sveikatos paslaugų kokybė būtų geresnė. Ir nuo sausio 1 d. duoti viltį gydytojams, slaugytojas ir pasakyti, tuo pačiu mes pasirašom sutartį, baikime su korupcija medicinoje.
– Nuo sausio 1 d. įsigalioja naujos taisyklės dėl eilių mažinimo, visus darbus reikės atlikti greičiau.
– Be papildomų resursų. Įsivaizduokite, įstaigos bus bauduojamos, skiriamos baudos, jei mes norėsime negauti baudų, mes turėsime dvigubai greičiau priimti pacientus. 14 dienų vidutinis laukimas pas šeimos gydytoją turi tapti per 7 dienas. Tiesiog gydytojui bus pasakyta skirti ne 15 minučių, kaip dabar, o 7 minutes.
– Ir kas bus?
– Profanuosim sveikatos priežiūrą. Kokybė kris, dalį darbų galbūt bus perduota slaugytojams spręsti. Aišku, bus ieškomi sprendimai, ką daryti.
– Jūs sutinkate, kad eilės yra problema? Kaip jas spręsti?
– Sutinku. Tam reikia papildomų investicijų, personalo, žmogiškų resursų. Taip yra visoje Europoje, taip sprendžiama visoje Europoje, tam tikru vadybiniu sprendimu. Neužtenka trenkti kumščiu į stalą ir pasakyti, kad nuo sausio 1 d. eilių nebūtų. Taip nebus.
– Taisyklės bet kokiu atveju įsigalioja. Ką ketinate daryti?
– Mes tikime, kad Seimas koreguos šį įstatymą. Mes kalbame su Seimo nariais. Aš jaučiu, kad yra tam tikros politinės valios keisti situaciją.
– Jeigu nebus atsižvelgta į jūsų reikalavimus, ar gydytojai yra linkę streikuoti?
– Lietuvos medikų sąjūdis neturi teisės streikuoti. Tai yra Lietuvos gydytojų sąjungos prerogatyva ir slaugytojų profesinių organizacijų prerogatyva. Jos turės nuspręsti, kokių akcijų imtis. Lietuvos medikų sąjūdžio tikslas – informuoti visuomenę, pagaliau pasakyti tiesą, kas yra su sveikatos priežiūra ir vengti užkulisinių susitarimų.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
