Vilniaus universiteto profesorius kardiologas P.Šerpytis patikino, kad jau keliose dešimtyse Europos ir pasaulio ligoninių pradėtas taikyti naujas biologinis žymuo „suPAR“ – tirpus urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriaus receptorius, leidžiantis išleisti pacientą iš intensyviosios terapijos skyriaus ar ligoninės arba, atvirkščiai, rodantį, kad sergantįjį būtina guldyti į ligoninę.
„Kiekvienas naujas medicinos tyrimas gydytojui ir pacientui leidžia jaustis saugiau, suteikia daugiau aiškumo diagnozuojant ir toliau gydant.
Naujasis „suPAR“ tyrimas yra tarsi dar vienas svarbus kelio ženklas. Jei važiuotume gatve, kurioje nėra ženklų, įvyktų daug nelaimių.
Kai laikomės kelio ženklų, išvengiame nemalonių nutikimų.
Tas pat ir medicinoje – kuo mažiau turime paciento būklę įvertinančių tyrimų, tuo mūsų galimybės padėti mažesnės. Kai tokių ženklų turime daugiau, gydydami žmogų galime pasiekti geresnių rezultatų“, – pasakojo profesorius P.Šerpytis.
„suPAR“ – tai prognostinis tyrimas, naujas biologinis žymuo, kuris apie ligonio būklę parodo daugiau nei paprasti uždegiminiai tyrimai. Šis žymuo leidžia suprasti ne tik tai, kokia paciento būklė yra tuo metu, bet ir kokia ji bus artimiausioje ateityje. Jis parodo imuninės sistemos aktyvumo lygį.
Todėl naujasis tyrimas, taikomas drauge su kitais tradiciniais tyrimais, leidžia pasiekti didesnį diagnostinį ir gydymo efektyvumą.
„Visi žmonės nuolatos turi tam tikrą „suPAR“ lygmenį. Jis padidėja, kai žmogaus imuninė sistema stipriai suaktyvėja. Aukštas „suPAR“ žymuo rodo, kad paciento būklė artimiausiu metu negerės, jį reikia guldyti į ligoninę, gal net į intensyviosios terapijos skyrių. Jei paciento „suPAR“ lygmuo sumažėja, tai reiškia, kad grėsmė jo gyvybei nebegresia, būklė stabilizuojasi ir jį galima saugiai išleisti gydytis iš reanimacijos į paprastą ligoninės skyrių arba, esant dar žemesnės vertės biologiniam žymeniui, – toliau gydytis namuose“, – aiškino profesorius.
Naujas „suPAR“ tyrimas Danijos ir kitų šalių ligoninėse skiriamas priimamojo pacientams, kai sprendžiama, ar juos guldyti į ligoninę, ar saugu išleisti namo.
Taip pat tyrimas atliekamas reanimacijos, intensyviosios terapijos skyriuose, kai sprendžiama, ar pacientą jau perkelti į paprastą palatą, ar dar verta laikyti skyriuose, kuriuose gydomi sunkūs ligoniai.
„Lėtinių, uždegiminių ligų fone tokie nauji biožymenys yra ypač svarbūs. Ligos eiga dažnai būna neaiški, pacientą svarbu nuolat stebėti, suprasti, ar jo būklė neprastėja, galbūt reikia keisti gydymą. Tai daugelyje sričių padėtų nustatyti naujasis biologinis žymuo“, – įsitikinęs profesorius P.Šerpytis.
Šiuo metu, kai pasaulis kovoja su COVID-19 ligą sukeliančiu koronavirusu, susidomėjimas „suPAR“ tyrimu ir jo reikšmė auga.
Europos ir JAV ligoninėse aktyviai naudojant naująjį biologinį žymenį COVID-19 sergantiems pacientams atrinkti ir jų ligai prognozuoti kartu vykdomi detalesni tyrimai, kaip konkrečiai šis žymuo padeda diagnozuojant koronavirusą ir efektyviau gydant susirgusiuosius.
„suPAR“ žymuo padeda atrinkti itin sunkius koronavirusu užsikrėtusius ligonius ir juos guldyti į ligoninę, o lengvesne forma sergančius saugiai išleisti gydytis namo.
Tai ypač aktualu, kai dėl didelio sergančiųjų srauto daugelio šalių ligoninėse nėra vietų“, – patikino P.Šerpytis.
Pasak naująjį biožymenį sukūrusio daktaro Jespero Eugeno-Olseno iš Danijos, dėl koronaviruso SARS-CoV-2 pandemijos ligoninės visame pasaulyje jaučia didžiulį spaudimą, susijusį su jų pajėgumais ir ištekliais.
„Ligoninėms skubiai reikia naujų pažangių klinikinių ir laboratorinių žymenų, kurie padėtų atskirti pacientus – tuos, kuriems neišsivystys sunki ligos forma, greitai išleisti izoliuotis namie, o tuos, kuriems liga bus sunkesnės formos, paguldyti į ligoninę, gal net tiesiai į intensyviosios terapijos skyrių.
Ligos progresavimą, jos eigą galintis numatyti žymuo ar biologinių žymenų derinys gali būti naudingas ir padedant medikams nuspręsti, ar vidutinio sunkumo ligos forma sergantį pacientą galima išleisti iš ligoninės, kai tolesnio ligos progresavimo rizika yra maža“, – aiškino J.Eugenas-Olsenas.
Pasak mokslininko, kai kurie įprasti biožymenys yra kažkiek susiję su sunkia COVID-19 pacientų ligos forma ir mirštamumu. Taip pat gaunama duomenų apie sunkiai dėl SARS-CoV-2 infekcijos sergančių pacientų imuninės sistemos hiperaktyvacijos ir citokinų audrų.
Tačiau citokinai yra nestabilūs, jų parametrai kinta, todėl jie nepadeda gydytojams priimti svarbių sprendimų.
„Geroji žinia yra ta, kad, pagal naujausius duomenis, „suPAR“ iš esmės atspindi imuninės sistemos aktyvacijos lygį, taip pat yra stiprus indikatorius, rodantis, ar pacientui, kuriam pasireiškia COVID-19 simptomai, išsivystys sunki ligos forma ir kvėpavimo nepakankamumas“, – įsitikinęs mokslininkas J.Eugenas-Olsenas.
Prie tokios išvados veda daugelis mokslinių tyrimų, susijusių su naujuoju biožymeniu.
Pirma, „suPAR“ yra stipraus uždegimo žymuo, o pacientų, kurių „suPAR“ lygis itin aukštas, imuninė sistema yra ypač stipriai aktyvuota ir nebepajėgi kovoti su liga.
Antra, pažeidžiamiausių – vyresnio amžiaus žmonių, taip pat sergančių gretutinėmis ligomis – „suPAR“ lygis padidėja. O visų kritinių, reanimacijoje gydomų pacientų „suPAR“ lygmuo leidžia gana tiksliai numatyti, kaip keisis jų būklė per 30 dienų – gerės ar prastės.
Trečia, jau yra ištirta „suPAR“ žymens prognostinė vertė pacientams, sergantiems tokiomis sunkiomis virusinėmis infekcijomis kaip ŽIV, hepatitas, Krymo-Kongo hemoraginis karščiavimas ir hantavirusas. Visais atvejais yra aiškus ryšys tarp „suPAR“ rodmenų ir ligos sunkumo bei mirštamumo.
Ketvirta, pacientų, sergančių tokiomis kvėpavimo takų ligomis kaip plaučių uždegimas ar LOPL, „suPAR“ lygmuo būna padidėjęs ir susijęs su ligos sunkumu, o prasidėjus sepsiui aukštas „suPAR“ lygmuo prognozuoja ūminio respiracinio distreso sindromo riziką.
Penkta, tikėtina, kad sunkiausi SARS-CoV-2 virusinės infekcijos pacientai turės stipriai padidėjusį „suPAR“ lygį, kuris taip pat bus siejamas su ūminiu inkstų pažeidimu, dažnai pasireiškiančiu intensyviosios terapijos skyriuje gydomiems COVID-19 pacientams.
„Todėl manome, kad „suPAR“ yra stiprus COVID-19 sergančiųjų ligos sunkumo ir jos progresavimo žymuo ir gali tapti svarbia koronaviruso pacientų srautų ir jų gydymo valdymo priemone“, – reziumavo J.Eugenas-Olsenas.
Mokslininko duomenimis, Europos ligoninėse, kur naujasis biožymuo padeda įvertinti, kuriems pacientams pagalba turėtų būti suteikta pirmiausia, ligoninių skubiosios pagalbos skyrių efektyvumas labai pagerėjo.
34 proc. daugiau pacientų priskiriama žemos rizikos grupei, nustatoma 22 proc. daugiau pacientų, kurie saugiai išleidžiami namo be hospitalizacijos, ir 6 proc. sutrumpėja gydymo ligoninėje trukmė.
Šiuo metu naujasis tyrimas jau skiriamas 35 ligoninių pacientams Europoje. Vilniaus universiteto profesorius kardiologas P.Šerpytis patikino, kad Europos ligoninėse sunkius COVID-19 ligonius padeda atrinkti ir prognozuoti naujas biologinis žymuo. Geriausiai COVID-19 eigą prognozuojantis žymuo „suPAR“ yra universalus prognostinis biologinis žymuo, atspindintis žmogaus imuninės sistemos aktyvumo lygį. Šis Danijos mokslininkų išrastas naujas žymuo turi geresnę prognostinę vertę nei CRB (C reaktyvinio baltymo tyrimas), PCT (prokalcitonino tyrimas), ProADM (proadrenomedulino tyrimas) ir ENG (eritrocitų nusėdimo greičio) tyrimai. Žemas „suPAR“ lygis rodo tikrai gerą ligos prognozę ir leidžia pacientą išleisti iš reanimacijos į paprastą ligoninės skyrių arba iš ligoninės priimamojo gydytis namo. Aukštas „suPAR“ lygis rodo ligos progresavimą ir rimtumą, organų pažeidimus ir mirties galimybę, todėl pacientui dažnai reikalinga neatidėliotina klinikinė pagalba. Taip šis tyrimas padeda atrinkti sunkiausius COVID-19 ar kitomis pavojingomis ligomis sergančius pacientus ir efektyviau spręsti dėl jų gydymo eigos. Naująjį biožymenį sukūręs danų mokslininkas J.Eugenas-Olsenas mano, kad „suPAR“ tyrimas gali tapti svarbia koronaviruso pacientų srautų ir jų gydymo valdymo priemone.