Devyni mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso.
Nuo penktadienio pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1449 COVID-19 sergantys pacientai – keliais daugiau nei prieš parą, 95 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 18,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir beveik 900 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir siekia 5029.9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 46,1 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 749,6 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 7,9 tūkst. žmonių.
Sergamumas Lietuvoje koronavirusu (COVID-19) pasiekė dar neregėtas aukštumas.
Bet pasirodo net ir šie skaičiai buvo per maži, nes Statistikos departamentas neįtraukdavo pakartotinių užsikrėtimų, o tokių atvejų šalyje jau po kelis tūkstančius per dieną.
Antirekordinis sergamumas – tik pusė bėdos, bet ligoninėse jau daugėja ir rimčiau koronaviruso prigriebtų pacientų.
Nepriskaičiavo 22 tūkst. nustatytų COVID-19 atvejų
Penktadienį Statistikos departamentas ėmė viešinti informaciją ir apie antrinius bei tretinius susirgimo COVID-19 liga atvejus. Iki tol oficialiai skelbti tik pirminiai užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Per sausio mėnesį nepaskelbta buvo apie daugiau nei 22 tūkst. atvejų.
„Per sausio mėnesį turime 22 tūkst. su trupučiu antrinių ir 117 tretinių užsikrėtimų. Iš tikrųjų per sausį turėtume pridėti dar 22 tūkst. su trupučiu užsikrėtimų. Žinoma, reikia suprasti, kad tai nėra baigtiniai skaičiai“, LRT RADIJUI penktadienį sakė Statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė.
Tai reiškia, kad jei žmogus koronavirusu sirgo, pavyzdžiui, du kartus, o tarp užsikrėtimų buvo metų skirtumas, antrasis jo užsikrėtimas į naujų atvejų statistiką iki šiol nebūdavo įtraukiamas.
Nuo penktadienio pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.
Pasak Statistikos departamento, šis rodiklis tapo aktualus plintant omikron atmainai, nes anksčiau pakartotiniai užsikrėtimai neviršydavo 1 procento.
„Tačiau nuo sausio pakartotiniai užsikrėtimai pradėjo sudaryti ženklią užsikrėtimų dalį, beveik 15 procentų“, – informuoja departamentas.
Didmiesčiai muša antirekordus
Trys iš penkių didžiųjų šalies miestų, šį šeštadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, pirmauja dideliu santykiniu sergamumo koronaviruso infekcija rodikliu. Tačiau kurį laiką 60-ies Lietuvos savivaldybių antirekordininkų trejetuke nebuvę Šiauliai iš jo jau išstūmė Klaipėdą.
Šiauliuose 100 tūkstančių gyventojų per pastarąsias 14 dienų nustatyti net 7164 nauji COVID-19 ligos atvejai, ir per savaitę jų padaugėjo 28,9 proc. Artimieji jau atsisveikino su 597 šiauliečiais, iš jų 401 žmogus mirė nuo koronaviruso infekcijos.
Antirekordininkų trejetuke vis dar tebelieka Vilnius (7023,7 naujo ligos atvejo 100 tūkst. gyventojų). Iš viso mirė 2562 koronaviruso infekcija užsikrėtę sostinės gyventojai (1221 – tiesiogiai nuo COVID-19 ligos).
Minima liga Kaune šiuo metu serga 11 333, nuo jos pasveiko 81 553 kauniečiai. Deja, 1556 infekuotieji mirė, iš jų 901 tapo koronaviruso auka. Savaitinis naujų COVID-19 atvejų pokytis – 16,6 proc.
Klaipėdoje santykinis sergamumas siekia 5555 naujus ligos atvejus, nustatytus 14 paskutinių parų laikotarpiu 100 tūkst. gyventojų. Iš viso uostamiestyje mirė 840 užsikrėtusių gyventojų, iš jų 368-ių mirties priežastimi medikai nurodo COVID-19 ligą.
Mažiausiu (iš didmiesčių) sergamumu šiuo metu pasižymi Panevėžys (4356,7 naujo koronaviruso infekcijos atvejo teko 100 tūkst. gyventojų per paskutines 2 savaites). Tačiau pandemijos pagreitis šiame mieste nėra mažas – 28,3 proc. Deja, fiksuotos ir 544-ių virusu užsikrėtusių šio miesto gyventojų mirtys. Iš šio skaičiaus 325 žmonės tapo COVID-19 aukomis.
