„Pakartotinių užsikrėtimų rodiklius, naudodamos 90 dienų „tylos periodą“, yra pradėjusios skelbti vos kelios šalys. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra atkreipęs dėmesį į duomenų apie pakartotinius užsikrėtimus svarbą, tad labai palankiai vertiname Lietuvos statistikos departamento pastangas būti tarp tų pirmųjų“, – rašoma antradienį BNS pateiktuose atsakymuose.
„Tikėtina, kad greitai ir kitos šalys bei pats Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pradės skelbti informaciją apie pakartotinių užsikrėtimų skaičius“, – nurodė Vyriausybės Komunikacijos departamentas.
Sveikatos apsaugos ministerija BNS pranešė, kad pakartotiniai užsikrėtimai fiksuojami ir stebimi nuolat, tačiau dienos ataskaitoje skelbiami nebuvo, kol sudarė labai mažą dalį visų užsikrėtimų.
Nuo praėjusios savaitės pabaigos pakartotiniai užsikrėtimai yra įtraukiami į kasdien skelbiamą COVID-19 statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų. Iki tol oficialiai skelbti tik pirminiai užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
Tai reiškia, kad jei žmogus koronavirusu sirgo, pavyzdžiui, du kartus, o tarp užsikrėtimų buvo metų skirtumas, antrasis jo užsikrėtimas į naujų atvejų statistiką iki šiol nebūdavo įtraukiamas.
Pasak Statistikos departamento, šis rodiklis tapo aktualus plintant omikron atmainai. Anksčiau pakartotiniai užsikrėtimai neviršydavo 1 proc., tačiau nuo sausio pradėjo sudaryti beveik 15 proc. visų užsikrėtimų.
Praėjusio penktadienio duomenimis, iš visų 33 tūkst. 140 antrinių užsikrėtimų nuo pandemijos pradžios 2020 metais, maždaug 22 tūkst. žmonių antrą kartą užsikrėtė vien per šių metų sausį.