Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga mano, kad didžiojoje Europos dalyje stebimas atsipalaidavimas konkrečiai dėl koronaviruso omikron atmainos yra bent iš dalies pagrįstas.
„Yra jau publikuoti duomenys, kad omikron atmaina – iš tiesų mažiau pavojinga tike neskiepytiems žmonėms, tiek ypač paskiepytiems. Mirtingumas nuo jos ir hospitalizacijos rizika yra ženkliai mažesnė.
Bet tas atsipalaidavimas yra šiek tiek apgaulingas. Mes turime matyti, kad kasdien nuo koronaviruso miršta apie 10 žmonių. Reiškia, tai nėra visiškai išnykusi problema“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė M.Strioga.
Pasak jo, suklusti verčia itin sudėtinga pandeminė situacija Azijoje.
„Honkonge dabar yra masiškos mirtys nuo COVID-19. Pas juos įvykęs pats didžiausias pikas, kelis kartus viršijantis mirtingumą nuo koronaviruso mūsų šalyje“, – pasakojo M.Strioga.
Jis paaiškino, kad čia situacija tokia sunki, nes daugiausia miršta vyresnio amžiaus žmonės, o ši visuomenės grupė vakcinuota itin negausiai, pasiskiepiję vos 30-37 proc. Honkongo senjorų.
„Užsienio žiniasklaida praneša, kad ten ligoninės užkimštos ir esamas ligonis kurį laiką guli vienoje palatoje su maiše esančiu, jau mirusiu palatos draugu.
Mes matome, kad net ir orams šiltėjant, kuo gali baigtis, jeigu rizikos grupės nebus tinkamai ir laiku paskiepytos ir gavusios trečiosios dozės. Mes matome, kad omikron atmaina gali smogti patiems pažeidžiamiausiems“, – aiškino M.Strioga.
Vyresniems žmonėms vertėtų revakcinuotis
Lietuvoje bent kartą nuo COVID-19 pasiskiepijo arti 70 proc. šalies gyventojų. Tačiau pastarosiomis savaitėmis vakcinacijos kampanijos apsukos itin sulėtėjo.
Pasak M.Striogos, informacijos apie vakcinas netrūksta, bet dėsninga, kad nelikus galimybių paso, kitų apribojimų, dalis visuomenės nemato poreikio skiepytis.
„Aišku, jeigu būtų (infekcijos, aut.) protrūkiai kentėtume visi, kadangi būtų apkrova sveikatos sistemai. Bet dabar didžiausias dėmesys turėtų būti nukreiptas į vyresnius nei 50 metų žmones. Ypatingai tuos, kurie turi gretutinių ligų. (Svarbu), kad jie būtų pasiskiepiję visomis trimis dozėmis.
Jeigu dviem dozėmis pasiskiepiję ir persirgę, viskas tvarkoje – jie yra saugūs.
Bet svarbiausia, kad didžiausios rizikos grupės asmenys būtų pasiskiepiję trimis dozėmis, nes jie beblėstant imuniniam atsakui arba ypač žmonės, kurie išvis nevakcinuoti, kaip atrodo Honkongo pavyzdys, jie gali vėl gali sukelti sveikatos apsaugos sistemos antplūdį“, – perspėjo M.Strioga.
Vasaros pabaigoje: nauja vakcinacijos kampanija
Jis pasakojo, kad nauja rizikos grupės asmenų vakcinacijos kampanija gali prasidėti prieš artėjantį kitą šaltąjį sezoną t. y. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais.
„Yra toks bendras apsitarimas ekspertų taryboje, Vyriausybėje, kad rugpjūtį, rugsėjį pradėti vėl masinę vakcinaciją ketvirtąja doze“, – pasakojo M.Strioga.
Tiesa, jis pažymėjo, kad COVID-19 dozes skaičiuoti nelabai yra prasmės, nes vakcina nuo koronaviruso gali tapti kasmetiniu sezoniniu skiepu.
„Kiek mes dar jas (vakcinas, aut.) skaičiuosime? Gripo vakcinų mes juk neskaičiuojame. Ketvirtoji, penktoji, šeštoji... greičiausiai, palaipsniui turėsime pereiti ir vertinti šitas vakcinas nuo COVID-19 kaip sezonines, nuo vienos iš peršalimo ligų“, – aiškino onkoimunologas.
Visgi M.Strioga pabrėžė, kad koronaviruso nederėtų palyginti gripui. Mirštamumas nuo COVID-19 pralenkia bet kokią šiuolaikinę gripo epidemiją.
Kokia padėtis dėl ukrainiečių?
Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą Lietuvą jau pasiekė tūkstančiai pabėgėlių iš agresorės taikiniu tapusios šalies. Onkoimunologas pripažino, kad jei šie žmonės nėra pasiskiepiję nuo koronaviruso, tai gali tapti terpė viruso plitimui.
Tačiau M.Strioga pastebėjo, jo patirtis rodo, kad ir ukrainiečiai saugojosi nuo koronaviruso.
„Nacionaliniame vėžio insitute mes priimame ukrainiečius. Ir pats jau turiu kelis pacientus iš ten sergančius onkologinėmis ligomis. Vis tik, kiek pas mus atvyksta – visi jie yra pasiskiepiję.
Bent man kiek teko susidurti su pacientais ir jų artimaisiais, tai visi ukrainiečiai yra skiepyti“, – pasakojo M.Strioga.
Visgi jis pastebėjo, kad atvykti gali įvairių žmonių. „Bet taip, ten (Ukrainoje – aut.) nemaža dalis žmonių yra nesiskiepiję ir jie tik sau, tiek mūsų žmonėms, kurie yra neimunizuoti natūraliu ar vakciniu būdu. Tam tikri protrūkiai, lokalūs ar visos šalies mastu, jie yra galimi“, – sakė M.Strioga.
