Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, jog kompensavimo tvarką ketinama keisti. Tačiau procesą stabdo faktas, jog Valstybinė ligonių kasa dar nesuskaičiavo, kiek tai kainuotų.
Marijampolietė neteko akies
Vilnietė Lina (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) pasakoja, kad 2009 m. Marijampolėje gyvenančiai mamai buvo diagnozuota amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Sostinės medikai į aštuntą dešimtį įkopusiai moteriai ligą patvirtino, bet jokio gydymo nerekomendavo.
Kitąmet Linos mamos rega ėmė sparčiai blogėti, tačiau gydytojai privačioje klinikoje tepasiūlė gerti maisto papildus.
2010 m. rudenį pas Vilniaus Santaros klinikų medikus vėl apsilankiusiai senjorei pasiūlyta injekcija į akies stiklakūnį. Tiesa, gydytojai akių ligai skirto medikamento pasiūlyti negalėjo. Vietoj to, pritaikė vaistą nuo žarnyno vėžio. Buvo pastebėta, kad jis padeda daliai žmonių, kurie serga amžine geltonosios dėmės degeneracija.
Deja, Lina pasakoja, injekcija davė priešingą rezultatą. Pašnekovės mamos rega ženkliai pablogėjo. Senjorė prarado centrinį regėjimą, tad ir medikai supratę, kad vaistas nuo žarnyno vėžio – prasta mintis, šio gydymo nebesiūlė.
2012 m. Kauno klinikų gydytoja oftalmologė prof. Vilma Jūratė Balčiūnienė konstatavo, kad kairė pacientės akis jau prarasta.
„Neilgai trukus labai pablogėjo ir mamos matymas dešine akimi. Dingo spalvos, vaizdai, žmonės ir daiktai deformavosi“, – portalui lrytas.lt pasakojo Lina.
Tuo metu Lietuvoje jau buvo galima gauti biologinį vaistą, skirtą tinklainės ligai gydyti. Artimiausius dvejus metus Linos mamai Kauno klinikose kas 2–3 mėnesius buvo atliekamos vaisto injekcijos į akies stiklakūnį.
„Regėjimas dešine akimi pradėjo gerėti“, – patikino pašnekovė.
Lina pasakoja sulaukusi daugiau gerų žinių. 2014 m. atsirado naujos kartos vaistas, o biologinės terapijos kainą dengė Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Skaudu, kad negauna pagalbos
2016 m. moteriai buvo suleista paskutinė veiksmingo vaisto injekcija. Lina sužinojo, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) valstybės lėšomis kompensuoti leidžia tik pirmuosius dvejus gydymo metus.
„Kreipiausi į Valstybinę ligonių kasą, surašiau visą mamos istoriją. Atsakymas nebuvo džiuginantis – tokia yra ministerijos pozicija, nustatyta tvarka ir gydymas progresyviu vaistu daugiau nebus kompensuojamas“, – prisiminė Lina.
Šiandien Linos mamai 86-eri metai. Ji vėl priversta tikėtis, kad regėjimo likučius išsaugoti padės vaistas nuo žarnyno vėžio. Tačiau netekus veiksmingo gydymo jos rega vėl blogėja.
„Mama jau beveik apako. Kol buvo leidžiamas pažangus vaistas, dešinės akies rega buvo atsistačiusi vos ne iki normos. O dabar jau nebėra centrinio matymo. Liko tik periferinis. Injekcijos, kurias dabar ji gauna ne tik nepagerina regos, bet ir nepristabdo blogėjimo“, – skundėsi Lina.
Moteris pridūrė, kad jos mama buvo medicinos felčerė, dirbo greitosios medicinos pagalbos tarnyboje ir visą gyvenimą atidavė žmonių gelbėjimui.
„Skaudu, kai senatvėje žmogus negali gauti veiksmingos pagalbos. Apakimas yra baisu. Yra gydymas, kuris mamai padėjo, bet biurokratinis terminas užkirto kelią galimybei išsaugoti sveikatą“, – guodėsi pašnekovė.
Padėtis piktina gydytojus
Lietuvos akių gydytojų draugijos prezidentė V.J.Balčiūnienė paaiškino, kad akies tinklainės ligos yra lėtinės ir gydymas reikalingas visą gyvenimą. Todėl gydytoją oftalmologę piktina tvarka, kai žmogui viltį išsaugoti regėjimą suteikęs gydymas būna nutraukiamas dėl biurokratinių kliūčių.
„Ar kas nors girdėjo, kad diabetą, hipertenziją gydytų dvejus metus? Turime lėtinę ligą ir su ja reikia atitinkamai kovoti, kad žmogaus regėjimas nebūtų prarastas. Jau nesuskaičiuoju, kiek laiškų ir raštų parašėme įvairioms institucijoms. Mums paaiškinta, kad vaistas registracijai pateiktas turint duomenis apie jo veiksmingumą dviejų metų laikotarpiui.
Bet juk ir taip aišku, kad jei vaistas efektyvus, padeda žmogui, reikia gydymą tęsti. Skaudu, kad reikia tokius dalykus įrodinėti“, – teigė V.J.Balčiūnienė.
Kauno klinikų gydytoja pasakoja, kad biologinių vaistų injekcijos į stiklakūnį iš pradžių buvo brangios. Prieš 12 metų kainavo apie 4000 litų, o dabar – apie 300 eurų. Profesorės teigimu, Lietuvoje tokio pobūdžio gydymą gauna jau daugiau nei 2 tūkst. akių tinklainės ligomis sergančių pacientų.
Pasak V.J.Balčiūnienės, pacientams reikalingas vaistas šiuo metu tiekiamas su trukdžiais.
„VLK nesuvaldo proceso, reikalingų kiekių, pirkimų. Vaistų tai pritrūksta, tai jie iš galiojimo išeina – mums tenka atšaukti numatytas procedūras ir nuolat kariauti su VLK, vietoje to, kad planingai ir efektyviai gydytume pacientus“, – skundėsi profesorė.
Jos teigimu, gydytojai galėtų parinkti pacientui tinkamiausią vaistą, jei biologinė terapija būtų įtraukta į kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių A sąrašą.
Skaičiuoja, kiek kainuotų keisti tvarką
VLK atstovai tvirtina, jog šių vaistų tiekimo sutrikimų nebuvo pastaruosius kelerius metus, o vaistų įsigijimo ir kompensavimo tvarką gali pakeisti tik sveikatos apsaugos ministro sudaryta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija.
SAM informavo, kad geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracijai, tinklainės kraujagyslių nepraeinamumui ir retinopatijoms dėl diabeto gydyti kompensuojami vaistiniai preparatai Ranibizumab ir/ar Aflibercept.
„Skyrimo sąlygos ir gydymo trukmė nustatyta remiantis klinikiniais duomenimis, kurie buvo pateikti siūlant įrašyti šiuos vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, – teigiama lrytas.lt perduotame SAM komentare.
Jame taip pat nurodoma, jog minėto 2 metų termino ketinama atsisakyti.
„Vertinant naujausių klinikinių tyrimų ir ilgalaikio stebėjimo tyrimų rezultatais, dabar jau galima matyti, jog intravitrealinė terapija kraujagyslių endotelio augimo faktorių (KEAF) antagonistais gali veiksmingai pristabdyti ligos progresavimą. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad gydant amžinės geltonosios dėmės degeneraciją (AGDD) KEAF inhibitoriai gali būti saugiai vartojami maždaug 7 metus, todėl Sveikatos apsaugos ministerija pritartų, jog dabartinės nustatytos skyrimo sąlygos būtų peržiūrimos ir pacientams gydymas galėtų būti kompensuojamas ilgiau nei 2 metus.
Pabrėžtina, kad ligai pristabdyti nėra daug alternatyvų, tačiau klinikiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad gydymo KEAF inhibitoriais veiksmingumas yra susijęs su gydymo režimo laikymusi. Nesilaikant gydymo režimo, liga gali progresuoti. Būtina veiksmingo gydymo sąlyga – paciento motyvacija laikytis nustatyto gydymo režimo. Pacientai turi būti supažindinti su rizikomis, susijusiomis su injekcijomis į akies stiklakūnį, taip pat su komplikacijų ar nepageidaujamų reakcijų į vaistą simptomais, kad galėtų laiku juos pastebėti ir kreiptis į gydytoją“, – nurodo SAM.
Ministerijos atstovai pabrėžė, kad dėl akių tinklainės ligomis sergančių pacientų gydymo susiklosčiusi situacija jiems žinoma, klausimas keletą kartų buvo svarstytas Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijoje.
Tačiau problemos sprendimas ir toliau kabo ant plauko, nes VLK niekaip nepavyksta suskaičiuoti, kiek valstybės lėšų prireiktų, jei būtų panaikinti šiuo metu taikomi apribojimai dėl injekcijų skaičiaus ir gydymo trukmės. Tai padaryti VLK pavesta dar balandžio 6 d. Taigi, daugiau nei prieš pusantro mėnesio.
„Gavus VLK informaciją, Komisija tęs klausimo svarstymą“, – teigia SAM atstovai.
