Pasiskiepyti nuo gripo kai kurioms gyventojų grupėms nieko nekainuoja, tačiau žmonės vengia atlikti šią procedūrą. Keisti jų įsitikinimai stebina Kauno miesto poliklinikos direktorių Paulių Kibišą.

Kiekvieną rudenį gyventojai pasidalija į dvi nesutaikomas stovyklas – skiepų šalininkus ir priešininkus.

Ekspertai tikina, kad skiepai – geriausia priemonė nuo gripo ir COVID-19 infekcijų komplikacijų, tačiau daliai gyventojų šie argumentai kelia tik juoką.

Viena tokio elgesio priežasčių – prieštaringai vertintas skiepijimo reguliavimas COVID-19 pandemijos metu.

[[ge:lrytas:lrytas:37116395]]

Medikai tikina, kad skiepai ne vienintelis būdas išvengti sunkių ligų padarinių.

Įvairių amžiaus grupių gyventojai raginami dalyvauti profilaktinėse programose, kurių metu galima diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39933957]][[ge:lrytas:lrytas:40078410]][[ge:lrytas:lrytas:40153468]][[ge:lrytas:lrytas:40244043]]

– Ar šiuo metu prie poliklinikos skiepų kabinetų rikiuojasi pacientų eilės? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Kauno miesto poliklinikos vadovo P.Kibišos.

– Eilės išties susidaro, nes šiais metais nemokamai skiriamas vakcinas gavome tik spalio mėnesį.

Kol neturėjome vakcinų, registravome pacientus, o vėliau pakvietėme juos pasiskiepyti.

– Koks šiuo metu gripo vakcina paskiepytų pacientų skaičius?

– Paskiepyta apie 20 proc. pacientų, kuriems yra daugiau kaip 65 metai ir vakcina skiriama nemokamai.

– Ar šis skaičius geras?

– Blogas. Sveikatos apsaugos ministerija nuolat skelbia gydymo įstaigų veiklos rodiklius. Matome, kad kitur vaizdas ne ką geresnis, – paskiepyta vos 18–19 proc. pacientų, o tikslas yra 40 proc.

Vaistinėse mokamos vakcinos atsirado anksčiau. Galbūt dalis kauniečių nusprendė nelaukti ir pasiskiepijo savo lėšomis.

– Kaip galėtumėte paaiškinti tokį žemą vakcinacijos lygį?

– Žmonės prisigalvoja įvairių priežasčių, didelę įtaką turi socialiniai tinklai ir juose kuriamos sąmokslo teorijos. Deja, pasaulis eina į tamsą, nors turėtų ir galėtų eiti į priekį.

Tokie reiškiniai stebimi visame pasaulyje. Žmonės gyvena savo burbuluose ir ten renka informaciją.

– Gripo vakcina paskiepyti kauniečiai stebėjosi, kad ant preparato pakuotės ir viduje esančiame informaciniame lapelyje visa informacija kažkodėl pateikta tik lenkų kalba.

– Galiu tik pajuokauti, kad klinikinis poveikis niekuo nesiskirs, o šiuo atveju valstybė vakcinas pirko centralizuotai visoms šalies gydymo įstaigoms, skiepijančioms nemokama vakcina, todėl niekaip negalėjome daryti įtakos pirkimams.

[[ge:lrytas:lrytas:40265766]]

– Galbūt bent vaikų skiepais tėvai rūpinasi atsakingiau?

– Šioje srityje situacija dar blogesnė.

Atsiranda ligų, kurios anksčiau buvo visai dingusios, – galime prisiminti prieš kelerius metus kilusį tymų protrūkį.

Kaip gydytojas, galiu piktintis tokia tėvų nuostata, tačiau pikčiausia, kad net gydytojai pradeda tikėti sąmokslo teorijomis. Tuomet išvis neaišku, kaip jie gavo gydytojo diplomą, jeigu šneka tokius niekus.

Dalis tėvų mano, kad jų vaikui nieko blogo neatsitiks, tačiau atsiranda didelis procentas nepaskiepytų vaikų ir susidaro palankios sąlygos plisti užkrečiamosioms ligoms.

Kolegė pasakojo atvejį, kai tėvai griežtai atsisakė skiepyti vaiką nuo meningokokinės infekcijos, o po kelių savaičių atvyko į polikliniką ir tiesiog maldavo kuo greičiau paskiepyti.

Paaiškėjo ir tokios skubos priežastis – visai neseniai nuo meningokokinės infekcijos sukelto žaibinio sepsio mirė jų giminaitė, 18 metų kolegijos studentė.

– Profilaktikos programos taip pat skirtos ligoms užkardyti. Galbūt jomis kauniečiai naudojasi aktyviau?

– Galiu pasidžiaugti, kad mūsų poliklinikos skaičiai geresni negu Lietuvos vidurkis ir tam skiriame labai daug dėmesio. Šioje srityje itin svarbus šeimos gydytojo vaidmuo.

Vieni pirmųjų šalyje subūrėme šeimos gydytojo komandą, kurioje yra atvejo vadybininkas, slaugytojos padėjėja. Gydytojui nereikia gaišti laiko skambinant pacientams ir kviečiant dalyvauti programose. Tai atlieka jo komandos nariai ir ši schema visiškai pasiteisina.

Skirtingose programose matome skirtingus skaičius. Mane labiausiai liūdina, kad prasčiausi skaičiai yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje – šiemet ja pasinaudojo 61 proc. pacientų, kurie galėjo pasinaudoti.

Prostatos ligų profilaktikos programoje dalyvavimas siekia 100 proc., krūties vėžio – 94 proc., o štai storosios žarnos vėžio – tik 65 proc., nors storosios žarnos vėžys yra dažna mirties priežastis.

[[ge:lrytas:lrytas:40265767]]

– Kodėl svarbu dalyvauti profilaktinėse programose?

– Labai paprasta – anksti diagnozavus rizikos veiksnius arba ligą, lengviau išgydyti ir geresni rezultatai.

Pašalinti iš krūties mazgelį yra visiškai nesudėtinga procedūra, o kai reikia šalinti krūtį ir atsiranda metastazės, tikimybė pasveikti smarkiai sumažėja.

Panaši situacija ir širdies bei kraujagyslių ligų srityje – sumažinus cholesterolį, kraujospūdį, gerokai sumažinama insulto, infarkto rizika. Vaistų yra, reikia tik laiku pastebėti ligą.

– Kaip dar galima paskatinti pacientus dalyvauti tokiose programose?

– Šalyse, kur veikia draudiminė medicina, draudėjas stebi, ar žmogus dalyvavo profilaktiniuose tyrimuose. Nedalyvaujantiems galimos įvairios sankcijos – nuo draudimo įmokos padidėjimo iki atsisakymo mokėti už gydymą susirgus ligomis, kurių buvo galima išvengti ar diagnozuoti ankstyvoje stadijoje.

Finansinė motyvacija labai efektyvi, tačiau dažniausiai politikams trūksta drąsos pasakyti, kad gydymas nebus apmokamas, jeigu žmogus profilaktiškai neatlieka tyrimų.

Mokantiems įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą šiek tiek apmaudu, kad valstybė apmoka brangius vaistus arba gydymą žmogui, kuris nesityrė, nesveikai gyveno ir nesirūpino savo sveikata.

Galimas priešingas variantas – eilės pas gydytojus kartais atsiranda dėl perteklinio pacientų lankymosi.

Simbolinis mokestis už apsilankymą arba nustatomas didžiausias galimas nemokamas apsilankymų skaičius per metus galėtų pakeisti situaciją.Tačiau tokį pasiūlymą pateikęs politikas turbūt daugiau nebūtų renkamas.

[[ge:lrytas:lrytas:40265762]]

– Kokio ilgio eilės pas gydytojus susidaro Kauno miesto poliklinikoje?

– Situacija svyruoja dėl įvairių aplinkybių. Per savaitę pas šeimos gydytoją patenka daugiau kaip 60 proc. pacientų.

Prasidėjus epidemijai daugiau serga ir patys gydytojai, tuomet eilės pailgėja.

Smarkiai pagerėjo situacija dėl vaikų sveikatos patikrinimo. Šeimos gydytojų komandos labai aktyviai ragina tėvus nelaukti paskutinės dienos.

Poliklinikos direktorių stebina kauniečiai: „Deja, pasaulis eina į tamsą“