Naujausia statistika rodo, kad Europos Sąjungoje (ES) moterys vidutiniškai tampa motinomis 29,8 metų amžiaus. Prieš dešimtmetį mamos buvo vieneriais metais jaunesnės.
Jauniausios mamos Moldovoje. Čia pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis 24,7 metų. Toliau seka Bulgarija (26,9), Rumunija (27,1), ir Šiaurės Makedonija (27,8).
Nors Lietuvoje vis kyla diskusijų, kad šeimos delsia susilaukti vaikų, bet iš tikrųjų Baltijos šalyse mamos – vienos jauniausių Europoje. Latvijoje vidutinis moters amžiaus, kai ji susilaukia pirmojo kūdikio – 28 metai, Lietuvoje – 28,4, o Estijoje 28,7.
Motinystės pradžia: svajonės ir realybė pirmaisiais mėnesiais
Vyriausios mamos – Italijoje (31,8), Airijoje (31,6) ir Ispanijoje (31,5).
Tiesa, ekspertai akcentuoja, kad vėlesnė motinystė nebūtinai reiškia, kad moterys atsisako vaikų. ES duomenimis, kai kurios šalys, kuriose moterys gimdo vėliau, tuo pačiu yra valstybės, kuriose gimstamumas yra didesnis, pavyzdžiui, Danija, Vokietija, Airija, Kipras, Nyderlandai, Portugalija, Švedija, Lichtenšteinas ir Norvegija.
Susiję straipsniai
„Iš tiesų tai yra laukimas“, – „Euronews“ sakė Vienos universiteto demografė Ester Lazzari, tyrinėjanti gimstamumą.
„Nėra daug įrodymų, kad žmonės nebenori turėti vaikų; idealus šeimos dydis per laiką iš esmės nepasikeitė. Moterys tiesiog laukia tinkamo momento“, – pridūrė ji.
E.Lazzari teigimu, yra keletas veiksnių, kuriuos europiečiai paprastai laiko „būtinomis sąlygomis“ norint turėti vaikų. Pavyzdžiui, jie pirmiausia nori baigti studijas ir pasiekti finansinį stabilumą, be to, paprastai jiems reikia daugiau laiko nei anksčiau, kad susikurtų stabilius romantiškus santykius.
Remiantis 2023 m. duomenimis, Rytų ir Vidurio Europos moterys dažniausiai tampa motinomis būdamos 25–30 metų, o Vakarų ir Pietų Europos moterys dažnai laukia iki 30 metų.
Tačiau tendencija atidėti vaikų gimdymą pastebima visoje Europoje, sakė E.Lazzari. Todėl labai sunku nurodyti vieną priežastį, kuri tai paaiškintų.
Šis pokytis gali turėti pasekmių sveikatai. Tėvystės atidėjimas gali padidinti vaisingumo problemų riziką. Tai reiškia, kad kai pora jau bus pasirengusi turėti vaikų, gali iškilti problema, kad jiems nepavyksta susilaukti tiek atžalų, kiek norėtų.
„Pageidaujamas reprodukcijos amžius pasikeitė, ir tai įdomu, nes biologiškai niekas nepasikeitė“, – sakė E.Lazzari.
Tai padeda paaiškinti pastaraisiais metais visoje Europoje augantį nevaisingumo gydymo poreikį – 2021 m. beveik 1400 klinikų buvo atlikta daugiau nei 1,1 milijono gydymo ciklų.
Tačiau šie gydymo būdai gali būti finansiškai brangūs ir emociškai varginantys, jų prieinamumas ribotas.