Šia žinia pasidžiaugęs Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius Valdas Pečeliūnas akcentavo, kad teranostika pamažu ateina į klinikinę praktiką bei geriną pacientų išgyvenamumą.
„Tai yra labai džiugi žinia“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė V.Pečeliūnas.
Savo ruožtu, NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas Jonas Venius pabrėžė, kad teranostika – naujos kartos personalizuotos medicinos metodas.
„Tai reiškia, kad vaistai yra parenkami ne tik išsiaiškinus, kokio tipo yra vėžys ir ar pacientas jį turi. Bet yra nustatoma, kiek ląstelių yra žmoguje ir kur tos ląstelės yra.
Įvertinus šitą informaciją, gydymas yra paskiriamas absoliučiai personalizuotai“, – paaiškino J.Venius.
„Teranostikos viena iš esminių dalių – gydome tai, ką matome ir matome tai, ką gydome. Reiškia, kad turime nuolatinę kontrolę, kaip vyksta gydymas. Juk kiekvienas iš mūsų, pradėjęs gydymą, norėtų žinoti, kaip mums sekasi.
Teranostika ir leidžia padaryti būtent tai. Gydymo pradžioje stebime, kur susikaupęs vaistas. Jei sankaupa mažėja, mes galime sakyti, kad gydymas vyksta sėkmingai.
Visa tai įgalinama naudojant radioligandus. Tai – radioaktyvios medžiagos, kurios veikia rakto ir spynos principu. Tai reiškia, kad pacientui suleisti vaistai susiranda tas ląsteles, kurios atitinka „raktą“. Tai yra vėžinės ląstelės. Kadangi tai yra radioaktyvios medžiagos, atlikusios savo darbą jos neutralizuojasi ir skyla, todėl mes neturime amžino vaisto cirkuliavimo paciento organizme.
Galbūt skamba kaip fantastika, kad mes pacientui suvedame vaistą, kuris pats susiranda vėžines ląsteles, sunaikina vėžines ląsteles ir pats neutralizuojasi.
Tai yra mokslu grįstas sprendimas, tačiau tai nebėra fantastika“, – sakė J.Venius.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje jau patvirtintas vienas iš teranostikos principu veikiančių vaistų, nuo kovo 1 d. jis bus prieinamas pacientams.
Dėl visuomenės senėjimo, gerėjančios diagnostikos ir gydymo rezultatų, šalyje auga vėžio ligotumas. Bendras onkologine liga sergančiųjų skaičius Lietuvoje padidėjo nuo 59 tūkst. pacientų 2001 m. iki daugiau nei 141 tūkst. su vėžio diagnoze gyvenančių žmonių 2023 m.