Remiantis šią savaitę medicinos sociologijos žurnale „Milbank Quarterly“ paskelbtu tyrimu, itin perdirbto maisto produktų (angl. ultra-processed foods, UPF) gamintojai „taiko pagrindines inžinerines strategijas, perimtas iš tabako pramonės“, kurios yra skirtos skatinti „kompulsyvų vartojimą“.
Pasak mokslininkų, gaivieji gėrimai, traškučiai ir sausainiai pramoniniu būdu gaminami optimizuojant priklausomybę sukeliančių ingredientų „dozes“ ir skatinant didelį vartojimą.
„Itin perdirbto maisto produktai – tai ne vien maistinės medžiagos, bet ir specialiai sukurti, aukštos technologijos ir modifikuoti, malonumo siekiui optimizuoti produktai“, – teigiama tyrime.
Dėl šios priežasties Harvardo, Mičigano ir Djuko universitetų mokslininkai rekomenduoja itin perdirbtą maistą reglamentuoti panašiai kaip tabaką.
Jų siūlymu, įstatymai galėtų nustatyti aiškesnį ženklinimą, didesnius mokesčius, apribotą prieigą mokyklose ir ligoninėse bei apribojimus vaikams skirtai rinkodarai.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei tabako atveju, maistas yra būtinas žmogaus išlikimui, todėl, pasak jų, itin perdirbto maisto reguliavimas tampa dar aktualesnis, nes „atsisakyti šiuolaikinio maisto pasiūlos yra sudėtinga“.