Dėl šių ligų 21 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Praėjusią savaitę registruota 13 mirties nuo gripo atvejų: visi turėjo lėtinių ligų, 10 nepasiskiepijusių, 2 pasiskiepiję, 1 – skiepijimo būklė nežinoma.
Kaip skelbia NVSC, praėjusią savaitę taip pat fikuoti 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai, asmenys priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 nepasiskiepijęs, 1 skiepijimo būklė nežinoma.
NVSC duomenimis, Lietuvoje 6-ąją metų savaitę (vasario 2–8 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1280,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
5-ąją metų savaitę (sausio 26 d. – vasario 1 d.) jis buvo didesnis – 1409,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, ŪVKTI ir COVID-19 liga išliko panašus. Pernai tuo pačiu metu (2025 m. 6-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo 1806,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumą siekė 11 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę jų buvo 17. Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis, sukeltomis gripo, COVID-19 ir kitų virusų.
Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją.