„Tendencija iš tiesų yra teigiama – tų tiekimo sutrikimų pranešimų mažėja“, – trečiadienį surengto Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu kalbėjo ji.
VVKT duomenimis, pernai fiksuoti 1 245 laikini ir 144 nuolatiniai vaistų tiekimo sutrikimai. Tuo metu ankstesniais metais šie skaičiai atitinkamai siekė 1 346 bei 159, o 2023 m. fiksuota 1 430 laikinų ir 111 nuolatinių vaistinių preparatų tiekimo sutrikimų.
D. Marcinkė pažymi – laikinus ir nuolatinius vaistų tiekimo sutrikimus dažniausiai lemia skirtingos priežastys.
„Laikinų vaistų tiekimo sutrikimų dažniausia priežastis yra tiekimo grandinės problemos. Tai reiškia, kad kažkur nuo vaisto gamintojo iki serijos išleidėjo, didmeninio platinimo, kažkurioje dalyje, grandyje, matyt, yra sutrikimai. Taip pat didelę dalį sudaro gamybos problemos (…) ir neplanuotai išaugusi paklausa“, – posėdžio metu kalbėjo įstaigos vadovė.
„Nuolatinių vaistų tiekimo sutrikimų priežastys (…) didžiąja dalimi yra komercinės (…). Tai reiškia, kad Lietuvos, kaip mažos rinkos, kaip mažos šalies, net imant Baltijos šalių regioną, kaip vieną rinką, kompanijos nesirenka kaip šalies, kaip vietos, kur tiekti tą vaistą“, – akcentavo D. Marcinkė.
Kaip rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys, savaitės pradžioje fiksuojama daugiau nei 3,6 tūkst. laikinų ir nuolatinių vaistinių preparatų tiekimo sutrikimų.