Lietuva atsidūrė gripo gniaužtuose. Praėjusią savaitę nuo šio viruso mirė 13 žmonių, o Klaipėdos apskrityje infekcija pareikalavo paauglio gyvybės. Epidemiologai sako, kad gripo sezonas dar nepasiekė savo piko. Kas vyksta?

„Įvyko eilinis gripo sezonas, kurį vis užmirštame. Kiekvienais metais sausio-vasario mėnesiais stebime padidėjusį sergamumą gripu“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.

Pasak jos, šis gripo sezonas nėra neįprastas, nei sergamumo, nei mirštamumo statistika nėra išskirtinė.

„Didėjant sergamumui, natūralu, daugėja į ligonines patekusių asmenų, auga ir mirties atvejų skaičius“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė G. Gargasienė.

[[ge:lrytas:lrytas:41155753]]

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atkreipė dėmesį, kad vakcinacijos rodikliai Lietuvoje neblizga, o tėvai dažnai nepasirūpina paskiepyti savo atžalas, nors 2–7 metų vaikams gripo vakcinos yra nemokamos.

„Nereikia stebėtis, kad mus kažkas užpuolė netikėtai, nes mes tam tiesiog nesiruošėme. O tikėtis, kad vitaminai ar citrina išgelbės... Nuo peršalimo išgelbės, nuo gripo – deja, ne“, – akcentavo V. Morozovas.

[[ge:lrytas:lrytas:41280705]][[ge:lrytas:lrytas:41291894]][[ge:lrytas:lrytas:41309319]]

Gydytojas: gripas yra landesnis

NVSC specialistė paaiškino, kad ankstyvesnis sergamumo gripu pikas gali būti siejamas su A tipo gripo viruso mutacija.

„Jei šiek tiek pakinta virusas, tikimybė, kad žmonės, jei jie nesiskiepija ir nėra anksčiau susidūrę su tuo viruso tipu, gali sunkiau sirgti arba greičiau užsikrėsti“, – teigė G. Gargasienė.

Šeimos gydytojas V. Morozovas sakė, kad artėja antra gripo banga, kai ims dominuoti B tipo virusas.

„Žmonės, kurie prisimena gripą ir pasiskiepija, tokiu būdu ženkliai sumažina sunkios ligos tikimybę, palengvina savo situaciją. Gripas yra landesnis nei įprastai, greitas užsikrėtimas, bet ką matome poliklinikose, jo forma yra šiek tiek lengvesnė, nei buvo ankstesniais metais“, – pastebėjo V. Morozovas.

Platina virusą, neįvertina pavojaus

G. Gargasienė apgailestavo, kad Lietuvoje kultūriškai nepriimta dėvėti medicinines veido kaukes. Pavyzdžiui, Azijoje žmonės su respiratoriais – įprastas vaizdas gatvėse ir autobusuose.

[[ge:lrytas:lrytas:41310351]]

„O pas mus šį sezoną nei viešajame transporte, nei prekybos centre nemačiau, kad žmonės, kurie stovi šalia tavęs, čiaudi ir kosėja, būtų užsidėję respiratorių ar veido kaukę.

Visiems tai atrodo niekai. Bet kai miršta tavo giminaičiai, seneliai, labai rimtai suserga tėvai, reikėtų atkreipti dėmesį, kad mes patys galime būti to susirgimo kaltininkai“, – sakė G. Gargasienė.

NVSC statistika rodo, kad 2024–2025 m. gripo sezoną Lietuvoje fiksuotos 75 mirtys nuo gripo, o šį sezoną – jau 55. Beveik visi jie sirgo lėtinėmis ligomis, pasiskiepiję buvo tik keletas.

„Labai sudėtinga prognozuoti mirtis. Vienas žmogus miršta po 2 savaičių nuo komplikacijų pradžios, kitas guli ligoninėje kelias dienas, o trečias – mėnesį“, – pastebėjo G. Gargasienė.

Ji akcentavo, kad įtakos ligos eigai turi visa puokštė veiksnių: gretutinės ligos, imuniteto būklė, amžius.

Į rizikos grupę patenka 2–7 metų amžiaus vaikai, kurie lengvai užsikrečia, nes neturi imuniteto, serga sunkiau. Gripas taip pat pavojingesnis vyresniems nei 65 metų ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

„Tie rizikos veiksniai yra labai svarbūs, kalbant apie komplikacijų dažnį ir mirties tikimybę“, – pabrėžė G. Gargasienė.

Jai antrino ir gydytojas V. Morozovas, pridūręs, kad gripas taip pat pavojingesnis nėščiosioms.

Padeda greitieji testai

Šeimos gydytojas pasakojo, kad egzistuoja specifinių vaistų, kurie ženkliai sutrumpina sirgimo gripu laiką, jei žmogus jaunas ir stiprus. Tik labai svarbu vaistus suvartoti pačioje ligos pradžioje, pirmą arba antrą dieną.

Didesnės rizikos pacientams vaistai turėtų padėti išvengti komplikacijų. V. Morozovas pabrėžė, kad pajutus kvėpavimo takų ligos simptomus svarbu kuo anksčiau išsitirti.

[[ge:lrytas:lrytas:41310356]]

„Svarbu kuo greičiau nustatyti gripą. Tam tereikia testo. Anksčiau vyko diskusija, kad gripo diagnozių ir mirčių skaičius padidėjo. Mes pagaliau sugebame nustatyti, kad čia buvo gripas, nes labai palengvėjo diagnostika, atsirado paprastų būdų nustatyti ligą.

Dabar mes žinome, kad gydome gripo sukeltą plaučių uždegimą, o anksčiau tokie atvejai buvo traktuojami kaip neaiškios kilmės“, – aiškino V. Morozovas.

Gydytojams toks žinojimas leidžia skirti tikslinį gydymą ir statistika pasidarė tikslesnė, o tai padeda geriau suprasti gripo keliamą pavojų.

„Su peršalimu viskas varva, nedidelė temperatūra ir palengva blogėjanti būklė. Su gripu dažniausiai viskas iš karto būna blogai ir niekas nevarva. Mes neturime slogos, neturime kosčiojimo, gerklės perštėjimo. Iš karto atsiranda šaltkrėtis, aukšta temperatūra“, – dėstė V. Morozovas.

„Jeigu viską skauda, akys bijo žiūrėti į šviesą, suka raumenis, sąnarius ir temperatūra virš 38 laipsnių, tai pasidaryti gripo testą yra ženkliai paprasčiau nei laukti vizito pas gydytoją ir patekti pas jį po poros dienų, kai bus vėlu skirti vaistus“, – pridūrė V. Morozovas.

[[ge:lrytas:lrytas:41310362]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Lietuvoje – mirčių nuo gripo šuolis: gydytojas prakalbo apie viruso mutaciją