Dienos chirurgijos paslaugų poreikis – nemažėja
Sprendimai išbraukti tam tikras medicinos paslaugas iš prioritetinių sąrašo dažnai remiasi jų poreikio mažėjimu. Tačiau Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras sako, kad dienos chirurgijos poreikis kai kurioms dienos chirurgijos paslaugoms buvo, yra ir išlieka didžiulis.
„Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis poreikis dienos chirurgijos paslaugoms kiekvienais metais auga, o tam tikrai šių paslaugų kategorijai poreikis iš viso yra didžiulis. Reikia pripažinti, kad mūsų pacientai, įskaitant regionuose gyvenantys, kuo toliau, tuo labiau vertina ir brangina savo laiką ir vietoj ilgalaikio stacionaro renkasi dienos chirurgijos paslaugas. Tai rodo visuomenės brandą, sąmoningumą bei norą kuo greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą“ – teigiama dr. K. Štaro atsakyme redakcijai.
Paklaustas apie minimų paslaugų poreikį Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas priminė, kad nepaisant ministrės įsakymu įvestų ribojimų, įstaigos chirurgijos paslaugas teiks ir toliau – tiek, kiek reikės pacientams. Kadangi jos anksčiau nebuvo kvotuojamos, prieinamumas pacientams buvo žymiai geresnis. „Po kvotų įvedimo gali kilti papildomų problemų, nes dėl operacijų vykdymo sprendžia ne ligoninės, o pacientai, kurie gali nukentėti“ – sako Jonavos ligoninės direktorius G. Ramanauskas.
Kai kurios partijos tikina, kad klausimas dėl dienos chirurgijos paslaugų toli gražu nėra pirmas, keliantis abejonių, kurį po VLK paruošimo priėmė SAM. Seimo pirmininko pavaduotojos Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės priimami sprendimai (kalbant ne tik apie 3 įsakymus, dėl kurių neteisėtumo pasisakė teismas) jau seniai kelia daug abejonių – dėl jų prasilenkimo su teisėkūros reikalavimais, teisine logika, faktiniais duomenimis, nesuderinamumu su socialinių partnerių pozicijomis ir iš jų kylančiomis pasekmėmis.
„Nepamenu, kad sveikatos sektoriaus NVO būtų buvę tokios vieningos pasisakydamos prieš SAM sprendimus. Taip pat nepamenu, kad mūsų gydymo įstaigos – rajonų ir regionų – būtų priverstos stabdyti paslaugų teikimą pacientams dėl VLK parengtų ir ministrės priimtų sprendimų. Savo abejones dėl ministrės įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo liberalai išdėstė skunde Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo verdiktą mes visi žinome (teismas juos pripažino neteisėtais, aut. past.)“, – kalbėjo ji.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad paslaugos privalo būti atliekamos pagal tai ir tiek, koks yra poreikis. „Juk sveiki žmonės neoperuojami. Suprantu, kad gali būti piktnaudžiavimo kosmetinėmis operacijomis (kojų venų, akių vokų), bet manau, kad yra paprastų priemonių tokius galimus piktnaudžiavimo atvejus užkardyti, nemažinant visų būtinosios chirurgijos apimčių.“
Jai pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, teigdamas, jog daugiausiai poreikis auga dėl venų operacijų, taip pat prisideda tulžies pūslės, apendicito operacijos – paslaugų, kurių dažniausiai prireikia tik kartą gyvenime ir jų negalima neatlikti.
„Jeigu VLK ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nemažą paslaugų dalį atima iš antrinio lygmens (rajoninių, regioninių) ligoninių, natūralu, kad trečio lygmens įstaigose – universitetinėse ligoninėse – susidarys pacientų kamščiai, o paslaugų prieinamumas regionuose nukentės“ – aiškina A. Klišonis.
Jis įžvelgė ir dar vieną mažai aptartą šios pataisos pusę: „SAM yra sudariusi 23 „atraminių“ ligoninių sąrašą, kurios X dienos atveju turėtų teikti paslaugas. Viena iš pagrindinių jų atsakomybių – traumatologinės operacijos dėl patirtų sužalojimų. Jeigu ši paslauga bus sumažinama regioninėse ligoninėse, dieną X nebus, kur tokių pacientų operuoti.“
Anot LSA prezidento, tai kelia nerimą, nes jeigu ta paslauga kokybiškai teikiama rajono ligoninėje ir nėra gauta jokių nusiskundimų, indikacijų, kad ji nėra saugi, kodėl tai reikia keisti? „Norėtųsi, kad daugiau iniciatyvos imtųsi Sveikatos reikalų komitetas Seime, nes priežiūrą užtikrina jis“ – pabrėžia A. Klišonis.
Prieštarauja teismo sprendimui
Bene esminis klausimas, kurį siūlydami bet kokias įstatymų modifikacijas, susijusias su medicina, turėtų apsvarstyti Seimo nariai – kokį poveikį tai turės specialistams ir pacientams? K. Štaras tikina, kad šis pokytis turės tiesioginį poveikį paslaugų prieinamumui ir padidės laukimo eilės kai kurioms dienos chirurgijos paslaugoms, nes mažosios savivaldybių ligoninės jau anksčiau uždarė stacionarinius chirurgijos skyrius. Nors tai – viena iš strateginių Lietuvos sveikatos sistemos krypčių, kuri nuosekliai buvo plėtota daugiau nei 16 metų.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas įsitikinęs kad ministrės M. Jakubauskienės sprendimas apriboti dienos chirurgijos paslaugas – abejotinos vertės. Sveikatos sistema vystoma stabiliai, daugybę metų dienos chirurgija siūlyta, kaip alternatyva stacionarinei, nes pastaroji yra brangesnė ir ne tokia patogi pacientui. Dienos chirurgija padeda ir pacientui, kuris gali po paslaugos suteikimo vykti namo, ir valstybei, nes leidžia sutaupyti lėšų. Tam reikia mažiau personalo, vaistų, nereikia tiekti maisto.
„Tokie sprendimai nėra modernūs ir pačias įstaigas pastato į sudėtingą situaciją. Įstaigos bent dešimt metų dirba su dienos chirurgija ir stacionaro paslaugomis, jų mažinimas stabdo tos krypties vystymą“, – kalbėjo G. Ramanauskas.
„Manau, kad sprendimas yra labai blogas. Ilgą laiką dienos chirurgijos paslaugos buvo skatinamos – idant mažinti brangesnių, mažiau efektyvių, aktyvaus gydymo stacionaro paslaugų skaičių. Įstaigos prisitaikė. Ypač džiaugiuosi dėl rajonų ligoninių, nes jos, laikytos labiau inertiškomis, mažiau efektyviomis, ėmė teikti šias paslaugas gyventojams kuo arčiau gyvenamosios vietos“, – žodžių į vatą nevyniojo J. Sejonienė.
Savivaldybių asociacijos vadovas A. Klišonis papildė, jog ne tik sveikatos įstaigų atstovai dėl šio siūlymo kreipėsi į valdžią. Savivaldos atstovai dar pernai išsakė savo pastabas dėl paslaugų apribojimo.
„Dabar vėl keičiami kai kurių chirurginių procedūrų aprašai, dėl ko galimybė jas teikti regioninėse ligoninėse vėl mažėja“, – trūkumus įvardijo A. Klišonis.
Anot jo, kiekvienas sprendimas, kuris atliekamas, o ypač sveikatos sistemoje, turi būti ypatingai detaliai ir atsakingai išdiskutuotas – su specialistais, ekspertais, socialiniais partneriais ir suinteresuotomis pusėmis. Nes kalbame apie žmonių sveikatą, paslaugų prieinamumą ir lūkesčius, kuriuos SAM bei VLK suformuoja pacientams, specialistams, įstaigoms ir savivaldai.
„Tokie SAM ir VLK sprendimai kelia labai daug abejonių dėl jų atitikimo Vyriausybės programai. Tiek praeitos, tiek dabartinės Vyriausybės programoje yra nustatyti įsipareigojimai formuoti į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, ją grįsti lygiateisiškumo, prieinamumo laiku bei kokybės principais, plėtoti savivaldybėse dienos stacionaro paslaugas, trumpinti eiles, naikinti regionų netolygumus, gerinti medikų darbo sąlygas. Tai yra labai teisingi, svarbūs ir visapusiškai palaikomi tikslai. Tačiau sprendimas riboti dienos chirurgijos paslaugas nieko bendro su jais neturi“ – priduria LSA prezidentas.
VLK direktoriaus pareiškimas kad jie neketina iš esmės keisti savo parengtų įsakymų turinio, tačiau tik formaliai išlaikyti suderinimo procedūrą, anot V. Čmilytės-Nielsen, nemaloniai stebina. Dėl gana siauro, net nihilistinio požiūrio į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir jo esmę.
Teismas labai aiškiai pasakė – įsakymai neatitinka pamatinių teisėkūros principų, jie parengti nesilaikant Konstitucinio teismo doktrinos, įsakymų derinimo procedūra buvo pažeista, jie priimti be poveikio vertinimo. Visa tai yra šiurkštūs teisės aktų rengimo pažeidimai. Kalbėdamas liberalų frakcijoje, VLK direktorius paminėjo, kad rengiant naujus SAM įsakymų projektus, bus išlaikyti derinimo terminai. Bet derinimo terminai yra tik mažoji dalis pastabų, dėl kurių teismas pripažino SAM įsakymus neteisėtais.
„Susidaro įspūdis, kad VLK, nors ir vykdo labai aiškią įstatyminę funkciją – valdyti ir administruoti PSDF biudžetą, išlieka įtaką politikos formavimui darančia institucija. Institucija, kuri kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau kišasi į gydytojų darbą, klinikinių paslaugų teikimo standartą bei riboja paslaugų prieinamumą.“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotoja.
Dėl ministrės kaltės nukentės regionai
Visi pašnekovai vieningai sutarė, kad labiausiai nuo tokio atnaujinimo gali nukentėti regionai bei juose gyvenantys pacientai. G. Ramanauskas retoriškai klausė, kas laukia jų: „Gali būti, kad pacientui bus suplanuota chirurgijos paslauga, bet numatyta įstaiga iki to laiko viršys kvotą ir kas tada? Pacientą reikės siųsti kitur? Jau dabar stacionarinė chirurgija regionuose nyksta ir yra koncentruojama į didžiuosius miestus.“
Kaip alternatyva taikyta dienos chirurgija, tačiau, jo manymu, jeigu ji bus ribojama, regionų gyventojai turės problemų, nes jiems reikės kažkur važiuoti, po kurio laiko – papildomai vykti patikrai, ar viskas gerai gyja. To nebus, visi pacientai negalės atvykti į didmiesčius po kelis kartus.
K. Štaras sakė, kad būtent tai ir bandyta paaiškinti kreipiantis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, SAM bei VLK, prašant grąžinti dienos chirurgijos paslaugas į prioritetinių sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir užtikrinti stabilų jų finansavimą.
J. Sejonienė mano, jog šis sprendimas skausmingiausias būtent rajonų gydymo įstaigoms, kurių darbo užmokesčio fondas ir dabar sudaro ~90 procentų visų pajamų, bet, neabejotinai, nukentės ir didžiosios ligoninės. Svarbiausiai – kyla rizika, kad pacientai negaus jiems būtinų paslaugų laiku, o jei reikės operacijos skubiau, galbūt net turės rinktis mokamas paslaugas arba vykti paslaugos į kitus miestus, kas neatitinka principo, kad bazinės paslaugos turi būti suteikiamos kuo arčiau paciento gyvenamosios vietos. O dabar ir visiškai apribota pavėžėjimo paslauga, ir pacientai vis tiek turės vykti paslaugos gauti kažkur toli. Šiuo atveju ji įžvelgia akivaizdų prieštaravimą Vyriausybės programai.
Liberalai, iki šiol nenusileidę Sveikatos apsaugos ministrės priimtiems siūlymams, ketina išlaikyti savo veiksmų kryptį. „Jei VLK vėl parengs ir pateiks ministrei įsakymų projektus, kurie nebus pagrįsti ir motyvuoti, nebus išdiskutuoti ir suderinti su socialiniais partneriais, jiems nebus atliktas poveikio vertinimas pagal patvirtintą metodiką, manau, mūsų sprendimai ir veiksmai bus akivaizdūs – kviesime ministrę į frakciją parlamentinei kontrolei, kreipsimės į teismą dar kartą, kelsime klausimą dėl politinės ministrės atsakomybės“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pridūrė, jog ministrė M. Jakubauskienė pripažino esanti atsakinga už jos ministerijos ir pavaldžių įstaigų rengiamus ir priimamus sprendimus. Įskaitant neteisėtus įsakymus. Vadinasi, tai jos asmeninė atsakomybė.
Akivaizdu, kad pakartotinis nepagrįstų, nepamatuotų ir neteisėtų sprendimų priėmimas, nevykdant teismo sprendimo – jau būtų atviras nepagarbos pacientams, specialistams, įstaigoms, valstybės pamatams ir teisei kaip vertybei demonstravimas, kurio negalėsime toleruoti.
Premjerė Inga Ruginienė į pateiktus Lryto klausimus apie dienos chirurgijos paslaugų pašalinimą iš prioritetinių sąrašo neatsakė.
Dienos chirurgijos paslaugų teisinį reguliavimą, kuris galioja šiuo metu ir apie kurį 2026 m. sausio 7 d. pasisakė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), redakcija paprašė įvertinti Gyvybės mokslų teisės eksperto Andrej Rudanov.
Pirma, konstatuojame faktus:
· 2025 m. gegužės 9 d. SAM priima įsakymą Nr. V-444, kuriuo perkelia dienos chirurgijos paslaugas į žemesnio finansinio prioriteto grupę, tokiu būdu pašalindama šią paslaugų grupę iš sveikatos sistemos prioritetų sąrašo;
· šiam SAM sprendimui (kai jis buvo projekto stadijoje) nepritarė socialiniai partneriai – draugijos, asociacijos, ekspertai ir pan. (buvo pastabos tiek raštu, tiek žodžiu). Socialinių partnerių pozicija per visą laiką nesikeitė (tai galima nustatyti iš viešų pasisakymų, teiktų ir teikiamų raštų ir pan.).
· LVAT 2026 m. sausio 7 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-4–1188/2026) konstatavo, kad minėtas SAM įsakymas (kartu su dar dviem) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymui, jis priimtas be numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, nesilaikant Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos. Įsakymas privalo būti pakeistas, pašalinus nustatytus neatitikimus.
Antra, įsivardinkime priežastys, kodėl reikėjo perkelti dienos chirurgijos paslaugas į žemesnio finansinio prioriteto grupę.
Dienos chirurgija kaip Lietuvos sveikatos sistemos strateginė kryptis buvo pradėta formuoti dar 2009 metais. Tokio sprendimo motyvų buvo daug, įskaitant tarptautinių ekspertų rekomendacijas. Bet pagrindiniai motyvai būtų šie – a) sumažinti finansinę naštą PSDF biudžetui (nes dienos chirurgijos įkainiai buvo mažesni, negu stacionaro), b) geriau valdyti infekcijų kontrolę, nes stacionare aukštesnis užsikrėtimo procentas, negu dienos chirurgijoje bei c) suteikti pacientams galimybę po nesudėtingų operacijų, greitai atsistačius, grįžti į savo kasdienį gyvenimą.
Tad visos dienos chirurgijos kaip paslaugų grupės statuso pasikeitimą galėjo nulemti tai, kad a) dienos chirurgijos kaina tapo didesnė negu stacionaro paslaugų (kas abejotina); b) pablogėjo infekcijų kontrolė (bet apie tai duomenų nėra); arba c) pacientai nesinaudoja dienos chirurgijos paslaugoms ir reiškia pageidavimą vietoj dienos chirurgijos gauti stacionaro paslaugas (tokių duomenų neturime; net gi priešingai – Lietuvos pacientų aktyvumas gauti dienos chirurgijos paslaugas nuolat auga).
Jeigu nei vieno iš minėtų pokyčių neįvyko, 2025 m. gegužės 9 d. SAM priimto įsakymo Nr. V-444 dalis dėl dienos chirurgijos neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Bet jeigu yra atskiros dienos chirurgijos paslaugos, dėl kurių finansavimo tikslingumo, ar finansavimo dydžio ar paslaugų teikimo mąsto, arba kitų dedamųjų yra abejojama, tai ir turi būti sprendžiama, o ne daromas neigiamas poveikis visai paslaugų grupei.
Trečia, įvertinkime pacientų, gydymo įstaigų (ypatingai rajonų ir regionų) bei vietos savivaldos teisėtus lūkesčius.
Ilgametė SAM politika dienos chirurgijos srityje buvo nukreipia į stacionaro paslaugų skaičiaus sumažinimą rajonų bei regionų ligoninėse, vietoj jų plėtojant dienos chirurgiją. Ką tai reiškia paprastais žodžiais?
SAM kaip valstybės institucija suformavo, sustiprino ir ilgus metus aktyviai skatino teisėtą gydymo įstaigų (ypatingai rajonų bei regionų) lūkestį teikti dienos chirurgijos paslaugas ir gauti už jas PSDF apmokėjimą. Kartu buvo formuojami pacientų poreikiai ir lūkesčiai, perorientuojant juos iš stacionaro paslaugų į dienos chirurgijos. Tuo pačiu buvo formuojama vietos savivaldos strategija sveikatos sistemoje – skirti finansavimą ir plėtoti dienos chirurgijos kryptį, o ne stacionaro paslaugas.
O 2025 m. gegužės 9 d. po 16 metų kryptingo ir nuoseklaus atitinkamų teisėtų lūkesčių formavimo SAM Valstybinės ligonių kasos siūlymu (nes įsakymo projektą parengė VLK specialistai) panaikina dienos chirurgijos prioritetą. Kaip su sveikatos sistemos dalyvių teisėtais lūkesčiais? Pažeisti? Pažeisti.