Tai bloga žinia visiems būsimiems 40-mečiams.
Pasak Bristolio universiteto anatomės profesorės Michelle Spear, ketvirtasis dešimtmetis (40–49 m.) yra labiausiai alinantis per visą žmogaus gyvenimą.
Taip yra ne vien todėl, kad senstame, bet ir dėl to, jog tuo pačiu metu vyksta daugybė biologinių pokyčių. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad šie pokyčiai sutampa su gyvenimo etapu, kai darbas, šeima ir vaikų auginimas pasiekia piką.
„Mūsų kūnai vis dar puikiai geba gaminti energiją, tačiau tai vyksta jau kitaip nei jaunystėje, o tuo pat metu energijos poreikis dažnai pasiekia aukščiausią tašką“, – teigė profesorė Spear „Daily Mail“.
Tačiau gera žinia ta, kad šie biologiniai disbalansai, atimantys mūsų energiją, yra laikini.
Pasak ekspertės, daugelis žmonių vėlesniame amžiuje netgi gali patirti savotišką „antrą kvėpavimą“. Žvelgiant į praeitį gali atrodyti, kad 20-ties viskas sekėsi šiek tiek lengviau.
„Dvidešimtaisiais gyvenimo metais kūnas biologiškai yra labai atlaidus“, – aiškina profesorė Spear. – Raumenys atsistato greičiau, uždegiminės reakcijos būna trumpesnės, o energijos gamyba efektyvi.“
„Kai turite daugiau energijos, prastas miegas ar intensyvi treniruotė nesukelia tiek nemalonių pasekmių“, – sako profesorė.
Tačiau sulaukus 40-ies, viskas keičiasi. Raumenų masė natūraliai pradeda mažėti, nebent ji palaikoma reguliariomis jėgos treniruotėmis.
Kai turime mažiau raumenų, net ir kasdieniams judesiams reikia daugiau energijos nei 20-ies.
Nors mitochondrijos vis dar gamina energiją, jos tai daro nebe taip efektyviai.
Dėl to organizmui tampa sunkiau atsigauti, tad ilgas vakarojimas, stresinis laikotarpis, kuris jaunystėje nesukeltų didelių problemų, po 40-ies ima sekinti.
Tuo pat metu vienas didžiausių pokyčių ketvirtajame dešimtmetyje – prastėjantis miegas.
20-ies miegas būna gilesnis ir efektyvesnis, todėl net trumpesnis poilsis leidžia atgauti fizines ir protines jėgas.
Profesorė Spear teigia: „Hormoniniai pokyčiai, ypač svyruojantis estrogeno ir progesterono kiekis moterims perimenopauzės metu, tiesiogiai veikia smegenų sritis, reguliuojančias miego gylį ir kūno temperatūrą. Dėl to tampa sunkiau išlikti lėtojo, atkuriamojo miego fazėje.“
Tuo pat metu organizmo reakcija į stresą su amžiumi tampa intensyvesnė – kortizolio lygis naktį dažniau kyla, o ne krinta.
Dėl to net miegant tiek pat laiko jaučiamės mažiau pailsėję.
Profesorė pabrėžia, kad vidutinio amžiaus nuovargis dažnai atspindi sukauptą gyvenimo krūvį, o ne patį senėjimą.