Kas yra konjunktyvitas?
Pasak vaistininkės A. Krušnienės, konjunktyvitas yra bendras terminas, skirtas apibūdinti akies junginės, – plonos gleivinės, dengiančios akies baltymą ir vidinę vokų pusę, – uždegimui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Ši gleivinė yra itin jautri, todėl reaguoja net į smulkiausias bakterijas, virusus ar alergenus. Kai ją sudirginame ar pažeidžiame, išsiplečia kraujagyslės, tad į akį lengviau patenka įvairūs patogenai“, – aiškina vaistininkė.
Ji pasakoja, kad bakterinė konjunktyvito forma dažniau gali pasitaikyti vaikams, ypač kolektyvuose, kur infekcija lengvai plinta per rankas, bendrus žaislus, rankšluosčius ar kitus dažnai liečiamus paviršius. Mažesni vaikai linkę dažniau liesti akis neplautomis rankomis, todėl bakterijos lengviau patenka į junginę ir sukelia uždegimą.
„Virusinis konjunktyvitas dažniau pasireiškia peršalus, sergant gripu, koronavirusu ar kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tuo tarpu alerginė forma paprastai susijusi su organizmo reakcija į aplinkos dirgiklius.
Ji gali suaktyvėti pavasarį ar vasarą dėl žiedadulkių, tačiau jei žmogus jautrus namų dulkių erkutėms, gyvūnų pleiskanoms ar kitiems dažnai sutinkamiems alergenams, aktyvumo periodai gali pasireikšti visais sezonais. Žmonės ilgainiui pastebi tam tikrą dėsningumą ir gali atpažinti priežastį greičiau“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Kaip atpažinti?
A. Krušnienė pabrėžia, kad bakterinis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia pūlingomis, gelsvomis ar žalsvomis išskyromis iš akių, dėl kurių rytais blakstienos gali būti sulipusios. Gali atsirasti paraudimas, patinimas ar diskomfortas.
Virusinis konjunktyvitas paprastai prasideda vienoje akyje, po kelių dienų gali išsiplėsti ir į kitą. Išskyros iš akių būna skaidrios, vandeningos, dažnai kartu pasireiškia sloga, gerklės skausmas ar pakilusi temperatūra. Alerginis konjunktyvitas dažniau pasireiškia abejoms akims iš karto ir pasižymi stipriu niežuliu, ašarojimu bei vokų paburkimu“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Ji primena, kad kai kuriais atvejais gali trumpam sutrikti regėjimo ryškumas, atsirasti jautrumas šviesai. Jei juntamas stiprus skausmas, staigus regėjimo pablogėjimas ar pasireiškia labai ryškus patinimas, tai jau signalas nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Rizikos veiksniai ir kaip plinta uždegimas
Pasak vaistininkės, riziką atsirasti konjunktyvitui bei jam plisti didina ne tik nusilpęs imunitetas, bet ir netinkami kasdieniai įpročiai – naudojimasis tais pačiais rankšluosčiais šeimoje, dalijimasis kosmetika, ypač blakstienų tušu ar akių pieštukais. Uždegimą gali išprovokuoti ir chloruotas baseino vanduo, dulkėta aplinka ar cheminiai dirgikliai.
„Ypač greitai plinta virusinis bei bakterinis konjunktyvitas – pakanka patrinti sudirgusią akį, o vėliau paliesti durų rankeną, telefoną ar rankšluostį, ir bakterijos ar virusai gali būti perduoti kitam žmogui. Uždegimas taip pat gali persikelti iš vienos akies į kitą, jei liečiame jas tomis pačiomis rankomis“, – teigia vaistininkė.
Ji pabrėžia, kad kontaktiniai lęšiai laikomi viena dažniausių akių paviršiaus uždegimų rizikos priežasčių. Tačiau, pasak vaistininkės, svarbu suprasti, kad dažniausiai problema kyla ne dėl pačių lęšių, o dėl jų ir akių priežiūros klaidų.
Jei lęšiai nevalomi tinkamai, keičiami rečiau nei rekomenduojama ar su jais miegama, akies paviršius tampa jautresnis ir bakterijos gali lengviau įsitvirtinti. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrimo duomenimis, miegojimas su kontaktiniais lęšiais gali padidinti akių infekcijų riziką net 6–8 kartus. Pajutus pirmuosius simptomus, lęšių nešiojimą būtina nutraukti, o pasveikus – pradėti naudoti naują porą ir naują dėklą
„Kontaktinius lęšius reikia valyti tik specialiu daugiafunkciu arba peroksidiniu tirpalu, kasdien keisti skystį dėkle, o patį dėklą atnaujinti kas kelis mėnesius.
Akių priežiūrai taip pat gali padėti vaistinėse randamos priemonės su antiseptiniais ar drėkinamaisiais komponentais – pavyzdžiui, vokų valymo servetėlės ar konservantų neturintys drėkinamieji akių lašai, kurie padeda palaikyti akies paviršiaus apsauginį sluoksnį ir sumažinti dirginimo riziką“, – sako vaistininkė A. Krušnienė.
Ką daryti, jei uždegimas jau prasidėjo?
Kadangi konjunktyvitas gali būti skirtingos kilmės, o universalaus gydymo nėra, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Bakterinės kilmės atveju dažniausiai skiriami antibiotikų akių lašai ar tepalai, virusinio konjunktyvito atveju įprastai taikomas simptominis gydymas: drėkinamieji lašai su hialurono rūgštimi ar dekspantenoliu, švelnūs antiseptiniai tirpalai, kurie padeda sumažinti diskomfortą ir palaikyti akių gleivinės švarą.
„Tuo tarpu alerginio konjunktyvito atveju gali būti rekomenduojami akių lašai su antihistamininėmis veikliosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, azelastinu ar natrio kromoglikatu, taip pat drėkinamieji lašai, kurie nuplauna alergenus nuo gleivinės paviršiaus.
Jei konjunktyvitas jau pasireiškė, taip pat reikėtų dažniau plauti rankas, vengti liesti veidą ir riboti artimus kontaktus, nenaudoti tų pačių tekstilės gaminių kaip šeimos nariai“, – teigia vaistininkė.
Vaistininkė A. Krušnienė įspėja, kad negydomas ar neteisingai gydomas konjunktyvitas gali tapti ilgalaikio akių diskomforto priežastimi. Žmogų gali varginti užsitęsęs paraudimas, akių nuovargis, jautrumas šviesai ar pasikartojantis dirginimas. Retesniais atvejais, uždegimas gali išplisti į kitus akies audinius, sukelti ragenos pažeidimą ar lėtinį sausų akių sindromą.