„Šis projektas iš esmės yra žingsnis į priekį ir gana plačiai aprašo, reglamentuoja visą pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir įvairias nuostatas. Yra kelios vietos, kurios man palieka klausimų dėl įgyvendinimo. Vienas klausimas yra nuostata, kuria siūloma įtvirtinti įstatymu, jog nesusituokusios poros pasikreipusios į medikus turės paliudyti, įrodyti, kad kartu gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą kurti šeimą. Kaip praktikoje galėtų būti įgyvendinamas toks įstatyminis reikalavimas – nėra aišku“, – LRT radijui penktadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Odeta Vitkūnienė teigia, jog diskusijų su Teisingumo ministerija metu nuspręsta poros sąvoką apibrėžti pagal Civilinį kodeksą – kaip vyrą ir moterį, gyvenančius kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir turinčius ketinimą kurti šeiminius santykius.
Kartu ji pažymi, kad specialistai nebus įpareigoti tikrinti pacientų socialinės padėties – poros pačios deklaruos gyvenimą kartu ir ketinimą kurti šeimą.
„Odontologai pataria“: kaip sudaromos odontologinių paslaugų kainos?
„Matau, kad kyla diskusijų, kaip tą būtų galima įsitikinti, nes mediko pareiga nėra įsitikinti dėl socialinės padėties (…). Pora, kuri kreipsis dėl nevaisingumo ligos nustatymo pagal pacientų teisių žalos atlyginimo įstatymą turi apie save pateikti visą reikalingą informaciją diagnozei patvirtinti ir gydymo taktikai parinkti. Ir kitose paslaugose pacientai deklaruoja apie tai, kad gali deklaraciją užpildyti apie gyvenimą kartu ir apie tuos ketinimus. Medikams kažkokios papildomos administracinės naštos nesvarstėme“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.
Praėjusią savaitę registruotame projekte numatyta, jog pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje.
Susiję straipsniai
Tiesa, procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, naujose įstatymo pataisose išlieka nuostata, kuri, jos vertinimu, diskriminuoja vienišas moteris.
„Ir antras momentas, kuris man labai kliūna yra dėl vienišų moterų. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad vienišos moterys neturėtų būti diskriminuojamos. Tačiau šiame įstatyme numatyta, kad jos galėtų gauti pagalbinio apvaisinimo procedūrą tik tokiu atveju, jei turi nevaisingumo diagnozę. Vienišumas nėra diagnozė. Manyčiau, kad turėtų būti detaliau aprašyta ši vieta, nes de facto, ir pagal šią įstatymo versiją, vienišos moterys ir toliau liktų diskriminuojamos, nebent jos galėtų įrodyti, jog turi ligą“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, Seime buvo įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.
Įstatymą ketinama teikti artėjančioje parlamento pavasario sesijoje.
Šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas leidžia pagalbinio apvaisinimo paslaugą teikti tik tiems asmenims, kurie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę.
ELTA primena, kad pernai balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims.
Konstituciniam Teismui (KT) nustačius, kad pagalbinio apvaisinimo ribojimai prieštarauja Konstitucijai, tokią iniciatyvą Seimui pateikė Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Ji pasiūlė panaikinti, jos nuomone, diskriminacinę įstatymo nuostatą, kuri šiuo metu leidžia pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu tik ištekėjusioms moterims ar partnerystę registravusioms poroms.
Galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas leidžia pagalbinio apvaisinimo paslaugą teikti tik tiems asmenims, kurie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę.