Medikai piestu stojo prieš „atidirbimą“ regionuose: įspėja – gydytojai pabėgs svetur

„Prieštaraujame privalomiems atidirbimams“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) narė Erika Abromavičiūtė.

Pasak jos, patirtis rodo, kad tokios priemonės nesuveikia. Medikai mieliau išvažiuoja į užsienį, kur gali laisvai pasirinkti savo darbo vietą, nei įsipareigoja atidirbti rajone. Esą gydytojus atvykti į rajonus turėtų skatinti ligoninių įdirbis, sudaromos geresnės darbo sąlygos, tobulėjimo galimybės.

„Praktika rodo, kad išsivysčiusiose šalyse tas privalomas atidirbimas neveikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė E. Abromavičiūtė.

„Reikėtų išlaikyti sveiką konkurenciją“, – pridūrė ji.

Ne paslaptis, kad ir dabar jauni gydytojai viliojami į rajonus stambiomis įsikūrimo išmokomis, jiems suteikiamas apgyvendinimas. JGA atstovė sako, kad šios paskatos veikia.

„Iš mano aplinkos visai nemažai jaunųjų medikų keliauja į regionus. Kas galėtų atbaidyti? Tai – dideli darbo krūviai. Kadangi ten yra didesnis medikų trūkumas, automatiškai nuvykus į regioną krūvis yra didesnis“, – paaiškino E. Abromavičiūtė.

„Pabaigęs studijas, specialistas nori tobulėti, dažniau renkasi didesnes ligonines, kur galės pamatyti daugiau operacijų ir mokytis. O darbą regione jis pasirenka kaip antraeilį.

Bet yra savivaldybių, kurios pritraukia jaunuosius medikus. Nesakyčiau, kad jie nesirenka regionų ligoninių“, – akcentavo JGA atstovė.

Ji įspėja, kad jauni gydytojai susikraus lagaminus ir emigruos, jei ministerija galutinai palaimins idėją dalį valstybės finansuojamų medicinos studijų vietų susieti su įsipareigojimu atidirbti regionuose.

„Manau, matytume tokią tendenciją. Nėra padaryta poveikio analizės, kaip šitas sprendimas paveiktų rinką. Tai yra minusas, kad priimami sprendimai be poveikio analizės. Tikėtina, tas jaunas specialistas galėtų išvykti į užsienį, būtų paaštrintas emigracijos skatinimas ir valstybė prarastų investicijas, kurias sudėjo į jauno specialisto medicinos studijas“, – teigė E. Abromavičiūtė.

Jos teigimu, medicinos studijos Lietuvoje kainuoja apie 10 tūkst. per metus, o mokslai trunka 6 metus. Rezidentūros studijų kaina panaši – 10 tūkst. eurų per metus.

„Noriu pabrėžti, kad rezidentas ne tik mokosi, jis dar dirba pilnu etatu. Po to prašyti, kad jis dar dirbtų paskirtoje ligoninėje, yra rizika, kad jis pabėgs svetur“, – sakė E. Abromavičiūtė.

SAM anksčiau skelbė, kad valstybė plečia finansuojamų medicinos studijų vietų skaičių – papildomų vietų atsiras slaugos, rezidentūros bei kitose medicinos programose, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Anot institucijos, slaugos studijoms 2026–2027 metais iš viso bus skirta 620 vietų (2025 m. – 535), slaugytojo padėjėjams – 900 vietų (2025 m. – 800), o visuomenės sveikatos bei dantų technologijų ir burnos higienos studijoms – atitinkamai 45 ir po 10 finansuojamų vietų.

Taip pat priimtas sprendimas skirti 40 valstybės finansuojamų vietų skaičių medicinos rezidentūros studijoms regionams.

Siekiant užtikrinti medicinos specialistų prieinamumą visoje šalyje, nuo 2027 metų regionams planuojama skirti kasmet po 60 papildomų vietų.