Tačiau mes gyvename Lietuvoje ir, kaip visada, savi marškiniai arčiausiai kūno. Reikalavimai mūsų sveikatos apsaugai yra dideli: norime tą pačią dieną patekti pas bet kurį gydytoją, norime, kad viskas būtų nemokama ir kad visi aplink šypsotųsi.
Egzistuojančias problemas pripažįsta sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis, kuris sako, kad eilės pas gydytojus formuojasi dėl įvairių priežasčių.
„Mūsų visuomenė yra įpratusi dažnai lankytis gydymo įstaigose. Pavyzdžiui, Švedijoje gyventojas vidutiniškai pas gydytoją apsilanko 3 kartus per metus. Lietuvoje tai yra 9 kartai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo S. Krunkaitis.
Ne tik Lietuvos miestelių ligoninės ant išlikimo ribos: JAV dauguma jų dirba nuostolingai
Jis tęsė, kad dažniems vizitams pas medikus yra objektyvių priežasčių: visuomenė sensta ir sveikata dažniau pašlyja.
„Taip pat mes turime ir sistemą, kuri yra keistina, tobulintina, nes skatina kartais lankytis pas specialistus ir tokiu būdu užkimšti tą butelio kaklelį“, – sakė S. Krunkaitis.
Susiję straipsniai
Gydytojai irgi serga
Vilniaus Antakalnio poliklinikos vadovė Audronė Račkauskienė dėstė, kad ūmiai sunegalavę pacientai pas šeimos gydytoją pakliūna tą pačią dieną. Jei simptomai nėra ryškiai išreikšti, žmogus gali palaukti kelias dienas.
Pagal nustatytą tvarką, pacientas pas šeimos gydytoją turėtų pakliūti per 7 dienas.
„Bet gydytojai irgi žmonės, jie ima ir suserga. Pacientai tą dažnai pamiršta ir nustemba.
Gydytojams taip pat reikia surinkti tobulinimosi valandas, mes juos turime išleisti (...) Gydytojai taip pat yra tėvai, pagal darbo kodeksą jiems priklauso tėvadieniai, mamadieniai, sutrumpintos darbo valandos. Visas tas paketas susikrauna į vieną maišą“, – aiškino A. Račkauskienė.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva pastebėjo, kad patogų vizito laiką rasti padeda išankstinė pacientų registracijos sistema. Tačiau dalis gyventojų paprasčiausiai nemoka naudotis šia platforma.
Pasak šeimos gydytojos, eilės pas medikus Lietuvoje, palyginti, nėra ilgos. Jos nuomone, per pastaruosius 4–5 metus situacija sveikatos sistemoje pagerėjo.
„Žiūrint į kitų Europos šalių patirtis, mes gyvename labai gerai. Nekalbu apie regionus, kur tam tikrais atvejais paslaugų prieinamumas yra mažesnis, nes tiesiog nėra gydytojo.
Tačiau bet kuris didesnis miestas gyvena labai gerai, lyginant su kitomis šalimis. Turime tikrai greitą patekimą pas specialistus, nėra didelių apribojimų, šeimos gydytojas gali priimti sprendimą.
Taip, mes iš seniau turime mąstymą, kad aš ateisiu pas šeimos gydytoją siuntimo, jis man išrašys. Yra net frazės, kad „geras“ šeimos gydytojas yra tas, kuris duoda daug siuntimų, negaili.
Bet iš tikrųjų geras šeimos gydytojas yra, kuris įvertina situaciją ir paaiškina, kad gal tau ir nereikia specialisto“, – akcentavo A. Astafjeva.
Reikės stabdyti algų augimą?
Viceministras S. Krunkaitis teigė, kad gydytojų atlyginimai sparčiai auga ir įstaigų vadovams vis sunkiau biudžete rasti pakankamai lėšų.
„Mes, turbūt, jau pradedame siekti tą lygį, kur bręsta sprendimai, kaip suvaldyti atlyginimus. Man norėtųsi uždirbti krūvą pinigų, kaip gydytojui. Natūraliai to norime. Bet yra tokių įstaigų, kur 85 proc. biudžeto sudaro darbo užmokesčio fondas.
Tada yra labai sunku gerinti paslaugas, pirkti įrangą, tvarkyti infrastrukūrą. Todėl didžioji lėšų dalis tenka atlyginimams“, – sakė S. Krunkaitis.
A. Račkauskienė ragino gyventojus neužmiršti ir laiko patikrintų taisyklių, kurios padeda išsaugoti stiprią sveikatą. Jei žmogus savimi nesirūpins, nepadės ir geriausi gydytojai.
„Pasaulinė sveikatos organizacijas yra įvardinusi, kad tik 10 proc. priklauso nuo sveikatos sektoriaus, o 90 proc. – nuo pačios asmens. Gyvenimo būdas, mityba, judėjimas, žalingi įpročiai.
Kviesčiau pačius pacientus rūpintis savimi, dalyvauti prevencinėse programose“, – sakė A. Račkauskienė.