Šie rezultatai papildo mūsų žinias apie smegenų sveikatą ir senėjimą bei rodo, kad kognityvinė veikla yra ne mažiau svarbi nei fizinė veikla. Norint geriau suprasti, ką reiškia šis tyrimas ir kaip galima geriau apsaugoti savo smegenų sveikatą, CNN kalbėjosi su skubios pagalbos gydytoja ir George’o Washingtono universiteto klinikos docente sveikatos dr. Leana Wen.
Kaip papasakojo medikė ir tyrėja, šiame tyrime, paskelbtame žurnale „American Journal of Preventive Medicine“, beveik du dešimtmečius buvo stebimi daugiau nei 20 000 suaugusiųjų Švedijoje – siekiant ištirti, kaip skirtingi „sėdimo gyvenimo būdo“ tipai yra susiję su demencijos išsivystymo rizika. Tyrimo pradžioje dalyviai buvo 35–64 metų amžiaus. Jie nurodė, kiek laiko praleidžia sėdėdami ir kokias veiklas tuo metu atlieka. Šie duomenys buvo susieti su vėlesne demencijos diagnoze, kuri per beveik 20 metų trukusį tyrimo laikotarpį buvo nustatyta 569 asmenims.
Tyrėjai pastebėjo svarbų skirtumą tarp protiniu požiūriu pasyvių ir protiniu požiūriu aktyvių sėdimojo elgesio formų. Jie nustatė, kad asmenims, kurie daugiau laiko skyrė protiniu požiūriu pasyvioms veikloms, vėliau išsivystyti demencijai kyla žymiai didesnė rizika. Tuo tarpu laikas, praleistas sėdint ir užsiimant protiniu požiūriu aktyviomis veiklomis, buvo siejamas su mažesne rizika.
Susiję straipsniai
Jie taip pat sukūrė modelį, kas galėtų nutikti, jei žmonės pakeistų savo elgesį. Vienos valandos protiniu požiūriu pasyvaus sėdimojo laiko pakeitimas viena valanda protiniu požiūriu aktyvaus sėdimojo elgesio buvo susijęs su maždaug 7 proc. demencijos rizikos sumažėjimu. Vienos valandos protiniu požiūriu aktyvaus sėdimojo elgesio pridėjimas iš viso buvo susijęs su 4 proc. sumažėjimu, o protinio užsiėmimo ir fizinio aktyvumo derinimas parodė dar didesnę naudą – 11 proc. mažesnę riziką susirgti demencija.
– Kas laikoma protiniu požiūriu pasyviu ir kas – protiniu požiūriu aktyviu sėdimu elgesiu?
– Šiame tyrime protiniu požiūriu pasyvus elgesys buvo toks, kuris reikalauja mažai kognityvinių pastangų ar įsitraukimo. Pavyzdžiai apima televizijos žiūrėjimą arba paprastą muzikos klausymąsi be sąveikos su ja.
O protiniu požiūriu aktyvus sėdimas elgesys reikalavo dėmesio, problemų sprendimo arba sąveikos. Ši grupė apėmė tokias veiklas kaip skaitymas, dėlionių sprendimas, užsiėmimas pomėgiais – pavyzdžiui, mezgimu ar siuvimu, arba darbas kompiuteriu, reikalaujantis mąstymo ir informacijos apdorojimo.
Iš esmės skirtumas yra tas, ar smegenys aktyviai dirba, ar ne. Du žmonės gali sėdėti vienodą laiką, tačiau kognityvinis poveikis gali labai skirtis priklausomai nuo veiklos pobūdžio.
– Kodėl protiniu požiūriu pasyvi veikla gali būti siejama su didesne demencijos rizika?
– Vienas paaiškinimas yra tas, kad smegenims naudinga, kai joms tenka iššūkis. Kognityvinis užsiėmimas padeda išlaikyti neuroninius ryšius ir gali palaikyti tai, kas vadinama kognityviniu rezervu – tai smegenų gebėjimas prisitaikyti ir kompensuoti pokyčius laikui bėgant.
Kai žmonės ilgą laiką užsiima veikla, kuri reikalauja labai mažai protinių pastangų, tie smegenų takai gali būti stimuliuojami ne taip, kaip reikėtų. Per mėnesius ir metus toks užsiėmimo trūkumas gali prisidėti prie atminties ir mąstymo pablogėjimo.
Taip pat gali turėti įtakos kiti biologiniai ir elgsenos veiksniai. Protiniu požiūriu pasyvios veiklos paprastai susijusios su ilgais, nepertraukiamais sėdėjimo laikotarpiais, o tai gali sumažinti kraujo pritekėjimą į smegenis. Kita vertus, aktyvesnės veiklos dažnai pertraukiamos nedideliais dėmesio ar judesio pokyčiais, o tai gali būti naudinga.
Be to, protinę veiklą reikalaujančios veiklos dažnai yra labiau socialinės ar interaktyvios, o tai savaime siejama su geresniais kognityviniais rezultatais. Miegas taip pat gali turėti įtakos. Žmonės, kurie daugiau laiko praleidžia pasyviose veiklose, gali turėti prastesnę miego kokybę, o miegas vis labiau pripažįstamas kaip svarbus atminties ir ilgalaikės smegenų sveikatos veiksnys.
Tuo pačiu metu svarbu pažymėti, kad šis tyrimas negali įrodyti priežastinio ryšio. Gali būti, kad žmonės, kurių pradinės kognityvinės funkcijos yra geresnės, yra labiau linkę rinktis protą stimuliuojančią veiklą. Taigi, nors tyrimo išvados yra įtikinamos, jas reikėtų vertinti kaip sąsają, o ne kaip įrodymą, kad pasyvios veiklos pasirinkimas tiesiogiai veda prie demencijos.
– Kokios veiklos žmonėms vertėtų imtis, kad jų smegenys liktų aktyvios?
– Atrodo, kad svarbiausia yra rinktis užsiėmimus, kurie reikalauja aktyvaus mąstymo. Tai gali būti tokie paprasti dalykai kaip knygos skaitymas, kryžiažodžių sprendimas, strateginių žaidimų žaidimas, pokalbiai su draugu ar naujų įgūdžių įgijimas.
Kūrybiniai pomėgiai taip pat yra puikus pasirinkimas. Tokios veiklos kaip mezgimas, piešimas, rašymas ar grojimas muzikos instrumentu įtraukia įvairias smegenų sritis. Net kasdienės užduotys gali tapti kognityviai įdomesnės, jei į jas įtraukiate iššūkį – pavyzdžiui, išbandyti naują receptą ar mokytis kitos kalbos.
Papildomos naudos gaunate, kai šiose veiklose dalyvauja kiti žmonės. Socialinė sąveika nuosekliai siejama su geresne kognityvine sveikata ir mažesne demencijos rizika. Dalyvavimas protą stimuliuojančiose veiklose su kitais žmonėmis per pokalbius, grupinius pomėgius ar bendrą mokymąsi gali suteikti papildomą apsaugos sluoksnį.
– Ar tai reiškia, kad bet koks laikas, praleistas prie ekrano, yra žalingas?
– Tai labai priklauso nuo to, kaip tai naudojama. Pavyzdžiui, ilgas televizijos žiūrėjimas be jokio sąveikavimo priskirtinas prie protiniu požiūriu pasyvios veiklos. Tuo tarpu kompiuterio naudojimas problemoms spręsti, naujos kalbos mokymuisi ar ryšiui su artimaisiais palaikyti gali būti protą stimuliuojantis.
Šiame tyrime iškelta problema susijusi ne tiek su pačiais ekranais, kiek su ilgalaikiu mažai įtraukiančiu elgesiu. Šiandieninėje aplinkoje tai gali apimti tokius dalykus kaip beprasmis slinkties per ekraną ar nuolatinis turinio vartojimas socialinėje žiniasklaidoje.
– Kiek fizinis aktyvumas, palyginti su protine veikla, yra svarbus mažinant demencijos riziką?
– Abu yra svarbūs. Fizinis aktyvumas turi gerai žinomą naudą smegenų sveikatai, o sėdimas gyvenimo būdas siejamas su didesne demencijos rizika. Šis tyrimas papildo šią idėją, kad protinė veikla sėdimo laiko metu taip pat yra svarbi. Be to, tyrimas parodė, kad fizinės veiklos ir protinę veiklą skatinančių veiksmų derinys buvo susijęs su dar didesniu demencijos rizikos sumažėjimu nei kiekvienas iš jų atskirai.
– Kokia yra pagrindinė išvada žmonėms, kurie nerimauja dėl kognityvinių funkcijų silpnėjimo?
– Pagrindinė išvada yra ta, kad nedideli kasdieniai pasirinkimai laikui bėgant gali turėti didelę reikšmę. Žmonės turėtų stengtis sumažinti ilgus pasyvaus elgesio laikotarpius ir kai įmanoma, juos pakeisti veikla, kuri skatina protinę veiklą.
Tuo pačiu metu turėtume nepamiršti, kad smegenų sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra sveikata. Tai reiškia, kad reikia būti fiziškai aktyviems, rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata, vengti rūkymo, laikytis subalansuotos mitybos ir pakankamai miegoti. Remiantis dešimtmečius trukusiais tyrimais, būtent šių įpročių derinys, puoselėjamas metų metus, padeda ilgalaikėje perspektyvoje palaikyti kognityvines funkcijas.