Tai kritinis momentas protrūkio metu, kai nėra aišku, kiek jis išplito, tačiau jau užregistruota beveik 250 įtariamų atvejų ir 80 mirčių.
Dauguma Ebolos protrūkių paprastai būna nedideli, tačiau specialistai nepamiršta, kas įvyko 2014–2016 m. Tuomet Vakarų Afrikoje užsikrėtė 28 600 žmonių, tai buvo didžiausias Ebolos viruso protrūkis.
Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta tarptautinio masto visuomenės sveikatos krizė nereiškia, kad esame ankstyvosiose COVID-19 pandemijos stadijose.
Aptikta nauja Ebolos viruso atmaina: PSO perspėja dėl tarptautinės grėsmės
Ebolos keliama rizika visam pasauliui išlieka labai maža. Net 2014–2016 m. protrūkio metu Jungtinėje Karalystėje fiksuoti tik trys atvejai, ir visi užsikrėtusieji buvo sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie savanoriškai prisidėjo prie viruso plitimo stabdymo.
„Tačiau tai rodo, kad situacija yra pakankamai sudėtinga ir jai reikalingas tarptautinis koordinavimas“, – sako dr. Amanda Rojek iš Oksfordo universiteto Pandemijos mokslų instituto.
Susiję straipsniai
Juk vis dar kyla didelė grėsmė kaimyninėms šalims, tokioms kaip Uganda, Pietų Sudanas ir Ruanda, kurios laikomos didelės rizikos šalimis dėl glaudžių prekybos ir kelionių ryšių.
Ugandoje jau patvirtintas dviejų žmonių užsikrėtimas virusu, vienas iš jų mirė.
Mažai patirties gydant neįprastą atmainą
Ebola yra sunki ir mirtina liga, nors, laimei, ji reta. Ebolos virusai natūraliai užkrečia gyvūnus – daugiausia šikšnosparnius – tačiau žmonės gali užsikrėsti artimo kontakto metu.
Naujausią protrūkį sukėlė Bandibadžio Ebolos štamas – tai viena iš 3 pagrindinių atmainų, tačiau ji yra gana neįprasta.
Bandibadis anksčiau sukėlė tik du protrūkius – 2007 ir 2012 m. – kai nusinešė apie 30 proc. užsikrėtusių žmonių gyvybių.
Bandibadis kelia nemažai iššūkių. Nėra patvirtintų vakcinų ar vaistų nuo šios atmainos Ebolos viruso, nors yra keletas eksperimentinių gydymo metodų.
Ir testai, skirti nustatyti, ar kas nors užsikrėtė, atrodo, nėra veiksmingi. Protrūkio pradžioje nepavyko diagnozuoti Ebolos viruso, prireikė sudėtingesnių laboratorinių priemonių.
Bandibadžio atmainos viruso gydymas yra vienas iš didžiausių protrūkio rūpesčių, sako Oksfordo universiteto profesorė Trudie Lang.
Manoma, kad simptomai pasireiškia praėjus 2–21 dienai po užsikrėtimo.
Iš pradžių jie panašūs į gripo simptomus – karščiavimas, galvos skausmas ir nuovargis. Tačiau Ebolos virusui progresuojant, pasireiškia vėmimas, viduriavimas ir organų veiklos sutrikimai. Kai kuriems pacientams prasideda vidinis ir išorinis kraujavimas.
Nesant patvirtintų vaistų, skirtų prieš Bandibadžio atmainą, gydymas remiasi „optimizuota palaikomąja priežiūra“, įskaitant skausmo, kitų infekcijų, skysčių vartojimo ir mitybos valdymą. Anksti suteikta pagalba padidina išgyvenimo tikimybę.
Ebola plinta per užkrėstus kūno skysčius, tokius kaip kraujas ir vėmalai, paprastai užsikrėsti galima tik nuo žmogaus, kuriam jau pasireiškė simptomai.
Protrūkis potencialiai yra daug didesnis
Pirmasis žinomas atvejis nustatytas slaugytojai. Jai simptomai pasireiškė balandžio 24 d. Nuo to laiko prireikė trijų savaičių, kad būtų patvirtintas protrūkis.
„Virusas plito kelias savaites, protrūkis buvo aptiktas labai vėlai, o tai kelia nerimą“, – sakė dr. Anne Cori iš Londono Imperatoriškojo koledžo.
Tai rodo, kad specialistams nepavyksta už akių užbėgti protrūkiui, kuris, pasak PSO, panašu „potencialiai yra daug didesnis nei tas, kuris šiuo metu nustatomas ir apie kurį pranešama“.
Pagrindinis metodas bus greitai identifikuoti užsikrėtusį asmenį ir nustatyti, kam jis galėjo perduoti virusą.
Taip pat bus dedamos pastangos užkirsti kelią Ebolos plitimui: ligoninės ir kiti gydymo centrai dirbs su pacientais, kai jie yra labiausiai užkrečiami. Ir bus siekiama užtikrinti, kad kiekvienas, kuris miršta ir kurio kūnas išlieka užkrečiamas, būtų saugiai palaidotas.
Tai bus iššūkis dėl jau užsikrėtusių žmonių skaičiaus, o padėtį dar labiau pablogins faktas, kad viruso protrūkis įsiplieskė ginkluoto konflikto draskomoje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje. Dėl to jau daugiau nei 250 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus.
„Daugelis paveiktų teritorijų yra kalnakasybos miestai, kuriuose gyvena labai mobilūs ir klajojantys gyventojai. Šis mobilumas didina riziką, nes žmonės juda tarp bendruomenių ir per sienas“, – sako T. Lang.
Vis dėlto Kongo Demokratinė Respublika turi didelę patirtį kovojant su Ebolos protrūkiais, o atsakas šiandien yra žymiai stipresnis nei prieš dešimtmetį, – teigia dr. Daniela Manno iš Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos.
Nuo tarnybų atsako priklausys, ar šį protrūkį pavyks greitai suvaldyti, ar jis virs didelio masto problema, kurią turėjome prieš daugiau nei dešimtmetį.