SAM ir VLK siūlo griežtas sankcijas gydymo įstaigoms: ekspertai mato riziką medikams ir pacientams

Seimui teikiamas įstatymų paketas reikšmingai išplečia Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) galias – nuo naujų baudų ir lėšų išieškojimo iki galimybės stabdyti sutartis su gydymo įstaigomis.

Teisininkai ir sveikatos sektoriaus atstovai perspėja: reforma gali iš esmės pakeisti jėgų balansą sveikatos sistemoje. Jų teigimu, siūlomos priemonės yra neproporcingos, neparemtos išsamiu poveikio vertinimu ir gali turėti neigiamų pasekmių tiek medikams, tiek pacientams.

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas reguliavimas ženkliai didina tiek finansinį spaudimą gydymo įstaigoms, tiek kontrolės institucijų galias.

Pagal projektą VLK galėtų ne tik stabdyti ar nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis ginčo metu, bet ir nurodyti grąžinti PSDF lėšas ar pacientų sumokėtus mokesčius, jei jie laikomi nepagrįstais. Sprendimams įvykdyti numatomi trumpi terminai – įstaigoms paaiškinimams būtų skiriama 14 dienų.

Taip pat siūloma griežta finansinių sankcijų sistema: baudos už nepagrįstai iš pacientų paimtus mokesčius galėtų siekti nuo 5 iki 15 kartų didesnę sumą nei pats mokestis, o kai kuriais atvejais taikomos „lubos“ ir daugikliai už pažeidimus ar nebendradarbiavimą.

Dar viena esminė naujovė – skundų mechanizmo keitimas. Ginčai dėl VLK sprendimų būtų sprendžiami tik per teismą arba administracinių ginčų komisiją, o skundo pateikimas automatiškai nestabdytų sankcijų vykdymo.

VASPVT savo ruožtu įgytų teisę skirti pinigines baudas už nekokybiškai suteiktas paslaugas, o gydytojams būtų numatytos atskiros baudos už dokumentacijos klaidas – iki 850 eurų.

Įstatymų paketas turėtų įsigalioti 2026 m. lapkričio 1 d., o Seime jis bus svarstomas pirmąją birželio savaitę.

Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov siūlomus pokyčius vertina kritiškai. Pasak jo, didžiausia problema yra ne pačios sankcijos, o tai, kad fundamentaliems sistemos pokyčiams nepateiktas išsamus poveikio vertinimas.

„Deja, bet nei viename iš trijų teikiamų projektų – nei stiprinant Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įgaliojimus, nei griežtinant gydytojams, slaugytojams bei įstaigų vadovams atsakomybę – nerandu to, kas būtina. Poveikio vertinimo nėra. Jokio. Visai. Yra tik vienas sakinys – „priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma“. Ir tiek.

O kur poveikis pacientams, specialistams, įstaigoms, visai sveikatos sistemai, regionams, paslaugų kokybei, valstybės finansams, korupcijos mastui, teisinei sistemai?“ – stebėjosi pašnekovas.

Jis priminė, kad šių metų pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau buvo pripažinęs neteisėtais tris sveikatos apsaugos ministrės įsakymus dėl teisėkūros procedūrų pažeidimų.

Anot A. Rudanovo, teismas aiškiai pasisakė, kad sisteminiams pokyčiams būtinas išplėstinis poveikio vertinimas, tačiau šiuo atveju jo nėra.

„Minėti įstatymų projektai – sisteminis, net fundamentalus sistemos pakeitimas, tačiau poveikio vertinimo jam nėra.

Todėl manau, kad projektai tikrai nėra tinkamai parengti, išdiskutuoti, suderinti su socialiniais partneriais“, – teigė teisininkas.

Ekspertas skeptiškai vertina ir argumentą, kad griežtesnė atsakomybė savaime pagerins pacientams teikiamų paslaugų kokybę.

„Atsakymas yra akivaizdus – ne. Gydymo kokybė yra dinaminis ir nuolat besikeičiantis procesas. Tai, kas buvo kokybiška prieš dešimt metų, šiandien jau gali nebeatitikti kokybės standarto“, – sakė A. Rudanov.

Jo teigimu, baudos gali būti priemonė atgrasyti nuo teisės aktų pažeidimų, tačiau jos neišsprendžia esminių nesutarimų tarp gydymo įstaigų ir kontroliuojančių institucijų.

„Šiuo metu gydytojų, slaugytojų ir įstaigų pozicija yra viena ir ji grįsta klinikiniais sprendimais, o Valstybinės ligonių kasos pozicija yra kita ir ji grįsta PSDF biudžeto finansinėmis galimybėmis bei jų ribotumu. Kol nesutarsime bendro vardiklio, tol turėsime ginčų ir konfliktų“, – teigė jis.

Nors rengiant projektus buvo atlikta dalis techninių pataisymų, esminiai sektoriaus pasiūlymai galutinėje projektų versijoje neatsispindėjo.

„Ką galime tikrai konstatuoti – techninius (redakcinius) pataisymus pagal socialinių partnerių pastabas SAM atliko. Tačiau esminių pataisymų, principinių korekcijų, kurios liestų visą sektorių, SAM nėra atlikusi.

Tad galima objektyviai konstatuoti – socialinių partnerių balso vėl nebuvo klausomasi“, – teigė A. Rudanov.

Problemą rodo ne tik pacientų, medikų ar gydymo įstaigų organizacijų pastabų likimas.

„Susipažinus su projektų derinimo pažymomis matyti, kad SAM neatsižvelgė ne tik į pacientų, medikų, įstaigų bei vaistinių organizacijų pastabas, bet ir į institucijų pastabas.

Yra neatsižvelgta į daugelį Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabų ir pasiūlymų.

O tai dar labiau kelia įtarimų dėl projektų atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymui ir eilei kitų teisės aktų“, – įsitikinęs ekspertas.

A. Rudanovo vertinimu, Valstybinė ligonių kasa jau šiandien turi išskirtinę įtaką sveikatos sistemai, todėl jos galių plėtra turi būti vertinama itin atsargiai.

„Vienose rankose yra ir sprendimas dėl sutarties sudarymo, ir jos vykdymo kontrolė, ir lėšų mokėjimo kontrolės instrumentas. Net Valstybinė mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba ar Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tokių galių ir poveikio sistemai neturi“, – teigė jis.

Pasak eksperto, nepakankamai aiškiai apibrėžtos kontrolės ribos ateityje gali lemti nevienodą taisyklių taikymą skirtingoms gydymo įstaigoms.

Nors pavieniais atvejais griežtesnės sankcijos galėtų padėti spręsti realius pacientų teisių pažeidimus, tačiau sisteminės naudos gyvybės mokslų teisės ekspertas neįžvelgia.

„Jeigu mes kalbame apie pokyčių poveikį visai sistemai – pacientams naudos bus mažiausiai. Kodėl? Nes SAM siūlymais gydytojai, slaugytojai ir įstaigos skatinamos nesiimti sudėtingų atvejų, ieškoti būdų, kaip sumažinti savo atsakomybę, vietoje tvarių ir kokybiškų klinikinių sprendimų paieškos.“

Jo vertinimu, griežtėjanti atsakomybė gali paskatinti gydymo įstaigas ir specialistus vengti sudėtingesnių atvejų bei daugiau dėmesio skirti rizikos mažinimui, o ne geriausių sprendimų pacientui paieškai.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad įstatymų projektai dėl VLK įgaliojimų stiprinimo buvo rengiami bendradarbiaujant su pavaldžiomis institucijomis.

Pasak SAM komunikacijos skyriaus patarėjos Nerijos Kaulakienės, teisėkūros iniciatyvos šiame sektoriuje paprastai grindžiamos praktine institucijų patirtimi.

„SAM kartu su VLK, nes politikos formuotojai bet kurią teisėkūros iniciatyvą aptaria pasitelkiant atitinkamoje srityje veikiančių pavaldžių įstaigų patirtį.

VLK ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba yra viešojo administravimo įstaigos, kurios konsultavo ir konsultuoja subjektus dėl atitinkamos srities teisinių santykių įgyvendinimo praktikoje bei teikia metodinę pagalbą.

Šios įstaigos poveikio priemones ir dabar taiko tik tais atvejais, kai klausimų negalima išspręsti konsultavimosi būdu“, – nurodė SAM atstovė.

Paklausta, kodėl projekte pirmiausia akcentuojamos griežtesnės kontrolės priemonės, ministerija nurodė, kad jos būtų taikomos tik kaip kraštutinė priemonė.

„Kitos siūlomos priemonės būtų taikomos kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), jei nėra geranoriško bendradarbiavimo ir klausimų negalima išspręsti konsultavimosi būdu.“, – sakė N. Kaulakienė.

Pasidomėjus, ar šiuo projektu siekiama papildyti PSDF biudžetą, SAM atstovė į tiesioginį klausimą neatsakė.

„Klausime suformuluotas teiginys yra nekorektiškas ir visiškai nesusijęs su rengiamais projektais“, – teigiama atsakyme.

Teisėkūros procesai sveikatos sektoriuje kelia klausimų dėl to, kiek į juos įtraukiami socialiniai partneriai. Ekspertų vertinimu, dalis procedūrų vyksta taip, kad argumentai lieka neišgirsti.

Pasak Seimo kontrolieriaus Aleksandro Radčenko, pati įstaiga nebuvo įtraukta į minimų įstatymų projektų derinimo procesą, todėl sąmoningai vengia išankstinių vertinimų. Vis dėlto jis akcentuoja bendresnę problemą – teisėkūros kokybę ir gero administravimo standartų laikymąsi.

„Seimo kontrolierių įstaiga nedalyvavo minėtų įstatymų projektų derinimo procese. Todėl nenorėtume dėl jų teikti išankstinės nuomonės, ypač turint mintyje, kad šie klausimai ateityje gali patekti į Seimo kontrolierių akiratį, tapti tyrimo objektu“, – teigė jis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad praktikoje teisėkūros procesas ne visada atitinka standartus.

„Valstybės ir savivaldybių institucijos dažnai gan formaliai taiko teisės aktuose nustatytas procedūras.

Pavyzdžiui, teisės aktų projektų derinimo su visuomene terminai dažnai nepagrįstai trumpinami, o pats derinimo procesas yra vykdomas atmestinai – socialinių partnerių pasiūlymai svarstomi formaliai ir atmetami nepateikiant argumentų.

Tai neabejotinai neužtikrina asmenų teisės į gerą teisėkūrą“, – pažymėjo Seimo kontrolierius. Jis pažymėjo, kad tokios problemos jau ne kartą buvo fiksuotos ir ankstesniuose tyrimuose, įskaitant sveikatos sektorių.

To pavyzdys – 2025 m. nagrinėtas atvejis dėl Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytos reformos. Tuomet, anot kontrolierių, teisėkūros procesas nebuvo pakankamai skaidrus ir viešas, o tai laikyta esminiu trūkumu.

„Kontrolierė nustatė rimtų trūkumų organizuojant šios reformos teisėkūros procesą, nes nebuvo užtikrintas skaidrumo ir viešumo principų laikymasis. Deja, Jūsų paklausimas, regis, situacija galimai kartojasi ir su kita reforma“, – pažymėjo A. Radčenko.

Atsakydama į klausimą apie skundų mastą, Seimo kontrolierių įstaiga pasidalino trejų metų statistika, kuri rodo nuoseklų skundų srautą sveikatos apsaugos srityje.

Per pastaruosius trejus metus Seimo kontrolieriai dėl SAM ir jai pavaldžių įstaigų gavo 135 skundus. Iš esmės išnagrinėjus 27 jų, 20 buvo pripažinti pagrįstais. Daugiausia skundų sulaukta 2025 metais – jų gauta 54.

Seimo kontrolierė, įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė, pabrėžė, kad nors skundų sveikatos srityje gaunama daug, tik nedidelė jų dalis susijusi su pačiu teisėkūros procesu.

Būtent šioje vietoje, anot jos, ir matoma didžiausia spraga – žmonės retai informuoja apie formaliai vykdomas derinimo procedūras.

„Seimo kontrolieriai gauna nemažai su sveikatos apsauga susijusių skundų, bet skundai dėl teisėkūros proceso šioje srityje sudaro tik nedidelę jų dalį.

Todėl Seimo kontrolieriai ir ragina pacientus, medikus ir sveikatos priežiūros įstaigas atstovaujančias organizacijas aktyviau pranešti apie atvejus, kai derinimo, poveikio vertinimo procedūros vykdomos formaliai, neišklausant teikiamų argumentų“, – teigė ji.

Kaip nurodė kontrolierė, šiemet jau gauta 29 skundai, iš kurių du tiriami iš esmės.

Didžioji dalis kitų skundų susijusi su institucijų veikla, ypač Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimais, tačiau ne visi klausimai patenka į kontrolierių kompetenciją.