Gydytojai perspėja, kad vartojant didžiausias šių vaistų dozes gali pasireikšti anhedonija – būklė, kai žmogus nebejaučia malonumo ir motyvacijos.
Vis dėlto, anot specialistų, šią problemą dažnai pavyksta išspręsti sumažinus vaisto dozę, rašoma portale „Teadus“.
Teigiama, kad naujos kartos vaistai nutukimui gydyti žada greitą svorio kritimą ir geresnę sveikatą, tačiau gydytojai vis dažniau susiduria ir su netikėtais pacientų pasakojimais. Kai kurie jų teigia, kad kartu su apetitu tarsi dingsta ir gyvenimo skonis – nebedžiugina anksčiau mėgti pomėgiai, fizinis aktyvumas ar kasdienė veikla.
Seime pritarus sveikatos reformai – griežtas A. Verygos atkirtis: tai žlugdys šeimos mediciną, mažins patrauklumą
Tuo tarpu dar nepatvirtintą vaistą retatrutide vartojantys žmonės taip pat teigia patiriantys emocijų susilpnėjimą ar emocinį „atbukimą“, tačiau ekspertai pabrėžia, kad situacija yra gerokai sudėtingesnė.
Plinta istorijos, kaip veikia vaistas
Neseniai „TikTok“ paskelbtame vaizdo įraše vyras rodo užrašus: „Keistas retatrutide poveikis“ ir „Griauna santykius“.
Jis kalba apie retatrutide – eksperimentinį vaistą svoriui mažinti, kuris veikia tris su apetitu susijusius hormonus. Ir nors šis preparatas vis dar tiriamas klinikiniuose tyrimuose, tačiau susidomėjimas juo toks didelis, kad dalis žmonių jo nelegaliai jau įsigyja internetu, nors vaistas dar nėra patvirtintas.
Susiję straipsniai
Anot vaizdo įrašo autoriaus, internete plinta keista teorija, esą šis vaistas gali „priversti išsimylėti“, kitaip tariant – nuslopinti romantinius jausmus partneriui.
Po vaizdo įrašu netrūko panašių istorijų. Komentaruose žmonės pasakoja apie tai, ką apibūdina kaip emocinį atbukimą.
Vienas vartotojas rašė, kad vaistas „nuslopino ne tik potraukį maistui, bet ir lytinį potraukį“. Kitas teigė kenčiantis nuo anhedonijos – būklės, kai žmogus nebejaučia džiaugsmo ar malonumo. Dar vienas vartotojas tvirtino, kad vartodamas retatrutide tapo „abejingas 99 proc. visko“.
Tokie pasakojimai – ne pavieniai. Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašai, keliantys klausimą, ar peptidų grupės vaistai gali slopinti įsimylėjimo jausmą.
Pradėjo tyrimus
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti neįtikėtinai, medicinos mokslininkai jau pradėjo tirti, ar šie preparatai neveikia kaip bendras atlygio ir malonumo pojūčio slopintojas. Kadangi jie veikia smegenų atlygio centrą – mezolimbinę sistemą, manoma, kad jie gali ne tik sumažinti nuolatinį norą valgyti, bet kartu netyčia nuslopinti ir kitus malonius potyrius, rašo „The Guardien“.
Teigiama, kad nors retatrutide laikomas naujausiu ir stipriausiu šios grupės preparatu, pranešimų apie emocinį atbukimą pasitaikė ir tarp jau patvirtintų GLP-1 grupės vaistų, tokių kaip Mounjaro, vartotojų.
O neseniai paskelbtoje klinikinio atvejo analizėje pažymima, kad šie vaistai gali paveikti už emocijų reguliavimą atsakingas smegenų sritis ir kai kuriais atvejais sukelti arba sustiprinti sunkius depresijos simptomus.
Niujorko Icahn medicinos mokyklos prie Sinajaus kalno neurologijos mokslininkas Paulas Kenny „The Guardian“ teigė, kad pasaulis šiuo metu dalyvauja savotiškame „didžiuliame eksperimente“, nes milijonai žmonių pradėjo vartoti GLP-1 grupės vaistus, o mokslininkai tik dabar pradeda rinkti duomenis apie tai, kaip jie veikia ne tik organizmo fiziologiją, bet ir žmonių elgesį.
Jis teigė, kad kai kurios jau pastebimos sąsajos mokslininkus nustebino, nes rodo, jog šie vaistai gali daryti įtaką gerokai daugiau nei tik apetitui ir kūno svoriui.
„Vis dar labai mažai žinome apie tai, kaip GLP-1 veikia smegenis“, – sakė P. Kenny. Kartu portalui jis pažymėjo, kad daugėja tyrimų, leidžiančių manyti, jog šie vaistai gali padėti apsisaugoti nuo neurodegeneracinių ligų. Pasak gydytojo, naujausi klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo ankstyvosios demencijos stadijos pacientai, rodo, kad GLP-1 signalizaciją stiprinantys vaistai gali turėti nervų sistemą saugantį poveikį.
Paklaustas, ar tokie preparatai gali pakeisti meilės jausmą, emocijas ar socialinius ryšius, mokslininkas buvo atsargesnis. Jis teigė negalintis pateikti aiškaus neurobiologinio paaiškinimo, tačiau pripažino, kad jo nestebintų, jei vaistai, glaudžiai susiję su organizmo energijos apykaita, darytų įtaką ir žmogaus emocijoms bei tarpusavio santykiams.
Ryšys su meile vis dar neįrodytas
Internetinės vaistinės „MedExpress“ gydytoja Sophie Dix pabrėžė, kad teiginiai apie meilės jausmų išnykimą kol kas neturi pakankamo mokslinio pagrindo.
„Pereiti nuo teiginio, kad sumažėjo potraukis maistui, prie išvados, jog žmogus nebegali įsimylėti, yra pernelyg didelis šuolis. Dabartiniai moksliniai duomenys to nepatvirtina. Romantinis prisirišimas yra kur kas sudėtingesnis neurobiologinis procesas nei vieno atlygio centro veikla“, – sakė ji leidiniui „The Guardinian“.
Pasak gydytojos, klinikinėje praktikoje žmonių patirtys labai skiriasi ir pabrėžė, kad šios srities tyrimai dar tik prasideda, o pacientai neturėtų drovėtis aptarti su juos gydančiu gydytoju bet kokių emocinių ar seksualinių pokyčių.