Būtinų vaistų sąrašą sudaro vaistai, skirti dažniausiems sveikatos sutrikimams gydyti. Tarp jų – kraujospūdį mažinantys, širdies veiklą gerinantys, skausmą malšinantys preparatai, kai kurie antibiotikai, vaistai nuo cukrinio diabeto, astmos, per didelio akispūdžio ir kiti dažniausiai žmonėms išrašomi vaistai. Šiuo metu sąraše yra 238 būtini kompensuojamieji vaistai.
„Vaistinėse būtinų turėti vaistų sąrašas reikalingas tam, kad net ir netikėtose situacijose pacientai gautų svarbiausius vaistus“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.
Šis sąrašas yra atnaujinamas kas pusmetį, o jeigu į kompensuojamųjų vaistų kainyną įrašomi nauji generiniai vaistai, sąrašas gali būti atnaujinamas papildomai.
Dirbtinio intelekto sukurti vaistai ir patikimumas moksle: ar tai nėra pavojinga?
Į jį neįtraukiami biologiniai, vardiniai, vieno gamintojo vaistai, kurių bazinė kaina didesnė nei 150 eurų, taip pat tam tikrų grupių vaistai, pavyzdžiui, narkotiniai ar skirti ŽIV ligai gydyti, kurie parduodami tik keliose vaistinėse.
Vaistinė gali vietoje neturėti būtino vaisto tik tuomet, jeigu pusę metų jo visai neparduota. Tačiau paciento pageidavimu ji privalo reikiamą vaistą užsakyti, kad jis būtų pristatytas: jei vaistinė yra mieste – per 2 dienas, jei kaime – per 4 dienas. Tais atvejais, kai būtino vaisto nėra Lietuvoje dėl tiekimo sutrikimų, vaistinė turi pasiūlyti kitą preparatą su ta pačia veikliąja medžiaga.
Susiję straipsniai
Kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja beveik pusė Lietuvos gyventojų, o per penkerius pastaruosius metus jų vartojimas išaugo 14 proc. Todėl tiek vaistų prieinamumas, tiek jų kaina tampa aktualūs vis daugiau žmonių.
Į būtinųjų vaistų sąrašą įrašomi tik tie vaistai, kurių priemoka mažiausia, o įsigydami kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, žmonės kasmet nuo metų pradžios iki pabaigos kaupia priemokų krepšelį.
Kai sukaupta priemokų suma pasiekia nustatytą sumą, kuri šiemet 70,02 euro, iki metų pabaigos už pigiausius vaistus pacientas nebemoka – priemoką dengia valstybė.
„Pacientai neretai mano, kad brangesnis vaistas bus veiksmingesnis, tačiau kompensuojamasis vaistas su mažiausia priemoka turi tą pačią veikliąją medžiagą ir tą patį gydomąjį poveikį. Todėl rinkdamiesi pigiausią variantą žmonės gali sutaupyti neprarasdami gydymo kokybės“, – pažymi E. Stropus.
Būtinų kompensuojamųjų vaistų sąrašas padeda didinti vaistų prieinamumą, kad gyventojai reikiamą gydymą gautų laiku, o pasirinkdami vaistus su mažiausia priemoka galėtų susimažinti išlaidas.




