„(Ligoninių pritaikymas galėtų kainuoti – ELTA) 300 mln. eurų, ir mes greičiausiai galvojame apie Gynybos fondą. Kalbame daug apie visuotinę gynybą, kad gynyba nesibaigia dronais, tankais ir mūsų kariniais pajėgumais. Mums reikia žiūrėti nuosekliai – ir sienos apsaugą, ir gynybą per kariuomenę, bet turime žiūrėti ir vidaus saugumą – policiją, priešgaisrinę. Turime žiūrėti ir kaip mūsų medicinos įstaigos yra pasiruošusios“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Aš manau, kad turime tą procesą skubinti, nes klausimą gali užduoti sau – ar mes šiandien turime operacinių, kurios yra po žeme, kaip yra Izraelyje, kaip yra Suomijoje, kaip ruošiasi ir mūsų kaimyninė Lenkija tą daryti ir investuoti didžiulius pinigus?“ – tęsė jis.
Pasak premjero, atitinkamus projektus jau planuoja trys didžiosios šalies gydymo įstaigos – Kauno klinikos, Santaros klinikos ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).
A. Grigas sutinka, kad Rusija kiekvieną dieną testuoja NATO: esame pilkojoje zonoje
„Trys flagmanai – Kauno klinikos, Santaros ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – jau startuoja, jau turi aiškius metmenis. Kai kas galvoja daryti požeminius parkingus su pritaikymu operacinėms, kai kas – operacinius blokus tvarkyti. Taip kad investicijų reikia, investicijos tikrai bus. Šiandien raginau vadovus judėti kaip įmanoma greičiau į priekį“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Tikisi projektus pradėti dar šiemet
M. Sinkevičius nurodė, kad šiuo metu projektų įgyvendinimas numatomas iki 2030 m., tačiau teigė norintis, jog darbai būtų atlikti greičiau.
„Aš išsakiau poziciją, kad norėčiau, jog realizacija būtų daug greitesnė. Bet, vėlgi, tai yra statybos, tai yra ilgas procesas, tai yra komplikuotas procesas ta prasme, kad mūsų statybas – bet kurias, ką mes bestatytume – reglamentuoja statybos techniniai reglamentai, kurie nepritaikyti Izraelio modeliams“, – sakė M. Sinkevičius.
Susiję straipsniai
Pasak jo, fortifikuotiems objektams keliami kitokie reikalavimai dėl sienų ir pertvarų storio, armatūros bei betono kiekio.
„Tai yra visai kitokio pobūdžio statyba, nes tai yra fortifikuotos įstaigos. Turėsime tikrai tam tikrų iššūkių, bet tai nereiškia, kad jie neįveikiami, ir turime tikrai padaryti viską, kad startas būtų dar šiais metais“, – teigė premjeras.
Anot jo, šiuo metu labiausiai į priekį yra pasistūmėjusios Kauno klinikos.
„Panašu, kad Kauno klinikos yra tokiame pirmaujančiame pasiruošime ir tikėtina, tokios viltys yra, kad dar šiais metais turėsime startą, pavyzdžiui, pasirašytą sutartį, ir kitais metais po žiemos sezono pradėti įgyvendinti“, – sakė M. Sinkevičius.
ELTA primena, kad Valstybės gynybos fondas skirtas ne tik kariniams pajėgumams, bet ir civilinės saugos stiprinimo bei plėtros poreikiams finansuoti. Fondo įstatyme numatyta jo lėšomis finansuoti, be kita ko, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytą civilinės saugos stiprinimo programą.
Santaros klinikos taip pat yra numačiusios priemones savo civilinės saugos parengčiai stiprinti ir veiklos tęstinumui ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti.