Timui Andrewsui kiaulės inkstas leido išvengti mėnesių, praleistų ligoninėje, kur jam būtų tekę atlikti dializę – kraujo valymą specialiu aparatu.
JAV Masačusetso valstijoje įsikūrusios „Mass General Brigham“ ligoninės medikų komanda teigia, kad jų darbas rodo, jog kiaulių organai ateityje galėtų būti naudojami kaip laikinas sprendimas, kol pacientui atsirastų tinkamas donorinis žmogaus organas.
Vis dėlto galiausiai kiaulės inkstas nustojo veikti ir buvo pašalintas ir T. Andrewsui trumpam vėl prireikė dializės.
Reikšmingas įvykis medicinos istorijoje: pirmą kartą gyvam žmogui persodintas kiaulės inkstas
Padėjo išlošti laiko
Mokslininkai visame pasaulyje tiria ksenotransplantaciją – organų persodinimą iš vienos gyvūnų rūšies kitai. Šios srities plėtrą skatina didžiulis donorų organų trūkumas.
JAV inksto transplantacijos laukia apie 100 tūkst. žmonių, o per metus atliekama vos apie 25 tūkst. tokių transplantacijų. Jungtinėje Karalystėje inksto transplantacijos sąraše yra daugiau kaip 7 tūkst. pacientų.
T. Andrewsui buvo pasakyta, kad donorinio organo gali tekti laukti septynerius metus. Tuo metu vidutinė pacientų, kuriems atliekama dializė, gyvenimo trukmė siekia vos penkerius metus.
Susiję straipsniai
„Turėjau šiek tiek per mažai laiko... Tai labai slegianti situacija“, – sakė jis.
Tačiau galimybę gauti kiaulės inkstą vyras pavadino „viltimi“ ir „šviesa tunelio gale“.
„Viltis yra svarbiausia – galimybė išsilaisvinti nuo [dializės] aparato ir gyventi savo gyvenimą.“
Donoro inkstas buvo paimtas iš genetiškai modifikuotos kiaulės, kad jį būtų galima persodinti žmogui.
Chirurgai kiaulės inkstą prijungė prie T. Andrewso kraujagyslių, kad organas galėtų filtruoti jo kraują.
69 kartus pakeistas kiaulės genomas
Kiaulės laikomos viena tinkamiausių gyvūnų rūšių ksenotransplantacijai. Jų organai yra maždaug žmogaus organų dydžio, be to, šie gyvūnai jau daugelį metų auginami ūkiuose.
Tačiau paprasčiausiai paimti kiaulės inkstą ir persodinti jį žmogui neįmanoma. Žmogaus organizmas iškart atpažintų svetimą organą ir sukeltų stiprią imuninės sistemos reakciją, kuri inkstą sunaikintų. Per kelias minutes organas pajuoduotų, nes imuninė sistema pažeistų jo ląsteles, o kraujagyslėse prasidėtų krešėjimas.
Todėl mokslininkai sukūrė Jukatano miniatiūrines kiaules, kurių genomas buvo pakeistas net 69 kartus, siekiant jų organus labiau pritaikyti žmogaus organizmui.
Šiais genetiniais pakeitimais pašalinamos kai kurios kiaulių ląstelių savybės, kurias atpažįsta ir puola žmogaus imuninė sistema. Taip pat įterpiama žmogaus DNR, kuri tarsi maskuoja kiaulių audinius ir padeda jiems išvengti imuninės sistemos atakos. Be to, išjungiami kiaulių DNR esantys virusai, kad būtų sumažinta infekcijos rizika.
Ar kiaulės taps organų transplantacijos ateitimi?
T. Andrewsui buvo diagnozuota galutinės stadijos inkstų liga, kuri išsivystė dėl antrojo tipo cukrinio diabeto. Jo inkstai palaipsniui nustojo funkcionuoti.
Ksenotransplantacijos metu 2025 metų sausio 25 dieną vyrui buvo 66 metai.
Persodintas kiaulės inkstas pradėjo veikti iš karto, skelbiama naujausioje tyrimo ataskaitoje, paskelbtoje medicinos žurnale „The Lancet“.
Inkstas veikė 271 dieną, kol 2025 metų spalį buvo pašalintas. Po to T. Andrewsui 82 dienas buvo atliekama dializė, kol šių metų sausį jam buvo persodintas žmogaus donoro inkstas. Jis veikia sklandžiai
„Mass General Brigham“ ligoninės Transplantacijos mokslų centro gydytojas Leonardo Riella teigė, kad dėl donorų organų trūkumo „esame atsidūrę krizėje“.
„Labai stengiamės suteikti žmonėms vilties ir iš tiesų manome, kad ksenotransplantacija galėtų tapti alternatyva pacientams, neturintiems gyvo donoro. Tokiu būdu galėtume potencialiai išvengti dializės ir padėti jiems greičiau sulaukti transplantacijos“, – sakė jis.
Kate Flock/Massachusetts General Hospital nuotr.
Iš pradžių buvo pastebėta, kad T. Andrewso organizmas pradeda atmesti kiaulės inkstą, tačiau medikams pavyko suvaldyti šią reakciją pakoregavus jo vartojamus vaistus.
Maždaug po šešių mėnesių inksto kraujagyslėse prasidėjo uždegimas, o vėliau jis ėmė nebefunkcionuoti.
Kol kas nėra aišku, kodėl taip nutiko, nes nebuvo nustatyta, kad antikūnai pultų kiaulės inkstą.
Savo ataskaitoje gydytojai teigia, kad šis atvejis atskleidžia tiek klinikinės ksenotransplantacijos potencialą, tiek išliekančius iššūkius.
Parengta pagal BBC inf.