Taip ministras svarstė, reaguodamas į Anykščių rajone 15-metę moksleivę išžaginusio vyro bylą, kurioje jai nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, neįvertinus psichologinio aspekto.
„Šiose taisyklėse iš esmės reikšmingai akcentuojami fizinės sveikatos sutrikdymo aspektai, o psichinės sveikatos sutrikdymas atsispindi per mažai. Jie praktiškai yra labai retai ir gana abstrakčiai apibrėžiami, kad būtų galima daryti kažkokius rimtus vertinimus“, – pirmadienį LRT radijui sakė L. Kukuraitis.
Ministro teigimu, šiuo metu psichologinės žalos vertinimas ne visuomet atspindi realias nusikaltimo pasekmes.
Susiję straipsniai
„Ypač tokio lygmens nusikaltimų atveju, kaip seksualinė prievarta arba kiti panašaus pobūdžio nusikaltimai, jie turi pasekmes, kurios yra kur kas didesnės, kartais net visą gyvenimą, ir tai turėtų būti tinkamai įvertinama“, – teigė jis.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad didesnis dėmesys psichologinėms pasekmėms turėtų būti skiriamas vertinant ne tik seksualinės prievartos, bet ir kitų nusikaltimų aukas.
„Mes turime pradėti vis daugiau vertinti būtent psichologinį poveikį. Tai reiškia, kad ir tam tikrų psichologinių, psichiatrinių ekspertizių turėtų atsirasti daugiau, kad būtų tinkamai vertinama“, – sakė ministras.
Pasak jo, dabartinė tvarka pernelyg stipriai orientuota į fizines nusikaltimo pasekmes, nors psichologinis poveikis žmogui gali būti ilgalaikis.
„Kai kuriuose nusikaltimuose per daug sureikšminama fizinė veika, lyginant su psichine, nors visuomenėje žinome, kad psichologinis poveikis gali būti labai ilgas“, – pažymėjo L. Kukuraitis.
Siūlo daugiau dėmesio skirti ekspertizėms
Ministro teigimu, šiuo metu psichologinės pasekmės vertinamos atliekant psichiatrines ekspertizes, tačiau reikėtų ieškoti būdų, kaip tokį vertinimą sustiprinti.
„Psichiatrinė ekspertizė yra daroma ir tada vertinama, kokio lygmens yra sveikatos sutrikdymas. Ir labai svarbu čia pačius specialistus tinkamai akcentuoti ir mokyti jautriai dirbti su tokių nusikaltimų aukomis“, – sakė jis.
L. Kukuraitis pripažino, kad psichologines pasekmes įvertinti nėra paprasta, ypač kai kalbama apie ilgalaikį ar visą gyvenimą trunkantį poveikį.
„Labai sunku įvertinti, pavyzdžiui, visą gyvenimą trunkančias pasekmes, nes sunku į priekį pažiūrėti ir įvertinti, ar ten buvo pasekmės, ar ne. Bet tam tikrus dalykus kvalifikuoti turime“, – kalbėjo ministras.
Siūlo gerinti pagalbą seksualinio smurto aukoms
Ministras taip pat kalbėjo apie būtinybę gerinti pagalbą seksualinio smurto aukoms ir užtikrinti, kad nukentėjusieji galėtų gauti pagalbą saugioje aplinkoje.
„Turime remtis geriausia praktika sveikatos sistemoje tam, kad su ypatingai jautriais, krizes ir traumas išgyvenančiais žmonėmis elgesys būtų maksimaliai tikslus ir subtilus“, – sakė L. Kukuraitis.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvoje reikėtų svarstyti specialaus protokolo, skirto seksualinio smurto aukų apžiūrai ir pagalbai, atsiradimą.
„Tokio protokolo mes neturime, o jis turėtų atsirasti tam, kad žmonės jaustųsi saugūs“, – sakė ministras.
Pasak jo, tinkama pagalba svarbi ir tam, kad nukentėjusieji būtų labiau linkę pranešti apie patirtą smurtą.
„Jeigu aukos renkasi nepranešti, tai reiškia, kad jos visas pasekmes – tiek fizines, tiek psichologines, tiek socialines – pasilieka sau. Jeigu tai yra pasikartojantis smurto aktas, jis gali kartotis“, – teigė L. Kukuraitis.
Ministras patikino, kad bus siekiama gerinti nukentėjusiųjų prieigą prie pagalbos.
„Dėsime pastangas, kad atsirastų subtilesnė prieiga prie šitų atvejų ir kad aukos vis labiau pasitikėtų“, – sakė L. Kukuraitis.
Apie sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių peržiūrą L. Kukuraitis paskelbė praėjusią savaitę. SAM nurodė, kad siekiama įvertinti ir pakeisti galiojančias nuostatas taip, kad vertinant seksualinės prievartos pasekmes būtų atsižvelgiama ne tik į fizinius, bet ir į psichologinius sužalojimus.
Nepilnametė išžaginta per ekskursiją
ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiosios gynėjo apeliacinius skundus ir paliko galioti nuosprendį, kuriuo Anykščių rajone, Labirintų parke, 15-metę moksleivę išžaginęs vyras nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jis taip pat pripažintas kaltu dėl nepilnametės sveikatos sutrikdymo ir yra įpareigotas jai sumokėti 5 tūkst. eurų žalos atlyginimą.
Byloje nagrinėtas 2024 m. spalį įvykęs incidentas, kai siaubo pramogų parke dirbęs vyras, apsirengęs klounu, nusitempė nepilnametę į „Juostų labirintą“ ir ją išžagino. Teismas nustatė, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, sukėlęs jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nusikaltimas prieš nepilnametę buvo įvykdytas per ekskursiją, kurios metu buvo surengta programa, kurios metu vaikams reikėjo vaikščioti per labirintus, patirti gąsdinimus.