Lietuvoje cukriniu diabetu serga daugiau kaip 174 tūkst. žmonių. Higienos instituto duomenimis, 2025 m. šalyje buvo registruota 174 240 cukriniu diabetu sergančių žmonių.
Lietuvos diabeto asociacija dėl nuo 2027 m. sausio 1 d. planuojamų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos pakeitimų antradienio rytą išplatino viešą laišką, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Seimą ir Prezidentą.
Organizacija teigia, kad siūlomi pakeitimai gali smarkiai apsunkinti kompleksinę diabetu sergančių žmonių priežiūrą.
SAM ministras žada pristatyti veiksmų planą dėl atlyginimų didinimo: 7 proc. slaugytojų negauna MMA
Įžvelgia grėsmę specialistų prieinamumui
„Nors projekte formaliai teigiama, kad slaugos paslaugos dėl cukrinio diabeto išlaiko 100 proc. finansavimą, reali situacija yra kur kas grėsmingesnė – reforma iš esmės sugriauna kompleksinį diabeto komplikacijų valdymą“, – teigia Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė.
Asociacija pabrėžia, kad cukrinio diabeto priežiūra neapsiriboja vien gliukozės kiekio kraujyje kontrole.
„Cukrinis diabetas nėra vien tik glikemijos rodikliai. Tai – klastinga sisteminė liga, kuri progresuodama pažeidžia nervų sistemą, kraujagysles, inkstus ir širdį“, – teigia organizacija.
Susiję straipsniai
Pasak jos, diabetu sergantiems žmonėms būtina reguliari skirtingų sričių specialistų priežiūra, kad būtų galima išvengti sunkių komplikacijų – aklumo, infarkto, insulto ar galūnių amputacijos.
Didžiausią susirūpinimą asociacijai kelia neurologų konsultacijų apmokėjimo pokyčiai.
„Atimama galimybė laiku patekti pas neurologus“, – teigiama kreipimesi.
Asociacija nurodo, kad diabetinė neuropatija yra viena dažniausių diabeto komplikacijų, galinti sukelti skausmą ir didinti diabetinės pėdos riziką. Organizacijos teigimu, neurologų konsultacijos privačiame sektoriuje nebebus finansuojamos iš PSDF lėšų taip, kaip anksčiau.
„Valstybinėse įstaigose šių specialistų eilės jau dabar yra didelės“, – rašoma laiške.
Organizacija nerimauja ir dėl kitų specialistų prieinamumo. Jos teigimu, diabetu sergantiems žmonėms reguliariai reikalingos kardiologų, nefrologų, kraujagyslių chirurgų ir endokrinologų konsultacijos.
„Išbraukus „kitas konsultacijas“ iš privačioms įstaigoms kompensuojamų paslaugų sąrašo, pacientai bus priversti už jas mokėti patys arba laukti viešojo sektoriaus eilėse, rizikuodami, kad liga progresuos ir komplikacijos taps sunkiau valdomos“, – rašoma laiške.
Abejonių pacientų organizacijai kyla ir dėl planinių operacijų bei reabilitacijos.
„Uždaromos durys planinėms operacijoms ir lengvesnei reabilitacijai“, – teigia asociacija.
Jos vertinimu, apribojus bendrąją dienos chirurgiją ir pradinę reabilitaciją privačiame sektoriuje, diabetu sergantiems žmonėms gali būti sunkiau greitai gauti reikalingą gydymą.
Dėl to asociacija kreipiasi į valdžios institucijas ir reikalauja užtikrinti, kad diabetu sergantiems žmonėms būtų prieinamas visas valstybės kompensuojamas specialistų konsultacijų ir diagnostikos paketas.
„Negalima reformuoti sistemos silpniausiųjų – lėtinėmis ligomis sergančių pacientų – sąskaita“, – pabrėžia Lietuvos diabeto asociacija.
VLK: paslaugos neišnyks
Lrytas dėl komentaro kreipėsi į sveikatos apsaugos ministeriją. Jos atstovai nukreipė į Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistus. Jie teigia, kad pacientų organizacijos nerimas kyla dėl pasikeisiančio paslaugų finansavimo modelio, tačiau pačios paslaugos nebus panaikintos.
„Nuo 2027 m. siūlomi pakeitimai orientuoti į aiškesnį paslaugų prioritetų nustatymą ir tvaresnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų planavimą“, – teigia VLK.
Ligonių kasa pabrėžia, kad tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos ir toliau galės teikti sutartyse numatytas PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
„Su visomis privačiomis įstaigomis, kurios 2026 m. teikė paslaugas, sutartys bus pasirašytos ir 2027 m.“, – nurodo VLK.
Pagrindinis pokytis, anot ligonių kasos, susijęs su viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka, „kad fondo lėšos būtų panaudojamos toms paslaugoms, kurios yra svarbiausios visuomenės sveikatos priežiūros poreikiams tenkinti, bei įstaigoms, galinčioms užtikrinti visą gydymo procesą.“
Ligonių kasa pateikia ir konkretų skaičių. Pasak jos, visos privačios įstaigos, kurios paslaugas teikė 2026 m., kitąmet gaus 94 proc. 2025 m. faktiškai suteiktų paslaugų sumos.
„Taigi paslaugų teikėjų nemažėja. Tik nedidelė dalis lėšų bus perskirta viešosioms įstaigoms, nes jos priima visus pacientus, kuriems reikia būtinosios, skubios ir kt. medicinos pagalbos“, – teigia VLK.
Neurologų konsultacijos nebus panaikintos
Vienas pagrindinių pacientų organizacijos keliamų klausimų – neurologų konsultacijos.
VLK patvirtina, kad jų apmokėjimo tvarka keisis, tačiau pačios konsultacijos nebus panaikintos.
„Projekte numatoma neurologų konsultacijas perkelti į bendrą specialistų konsultacijų grupę“, – nurodo ligonių kasa.
Pasak VLK, toks sprendimas grindžiamas tuo, kad didelę dalį neurologų konsultacijų sudaro planinės ambulatorinės konsultacijos, todėl jų finansavimą siūloma planuoti pagal bendrus specialistų konsultacijų principus.
„O prie 100 proc. apmokamų viršsutartinių konsultacijų papildomai priskiriamos oftalmologo konsultacijos, kurios diabetu sergantiems žmonėms yra ypač svarbios anksti nustatant ir gydant akių komplikacijas, įskaitant diabetinę retinopatiją“, – teigia VLK.
Šeimos gydytojui tenka svarbus vaidmuo
VLK taip pat pabrėžia, kad diabeto priežiūra neturėtų būti siejama vien su endokrinologo konsultacijomis.
„Cukrinio diabeto priežiūrai svarbus ne tik endokrinologas. Turime pasitikėti šeimos gydytoju, kurio komanda suteikia daug reikalingų paslaugų prižiūrint ir valdant šią ligą“, – teigia VLK.
Ligonių kasos duomenimis, 2025 m. 85 proc. endokrinologo konsultacijų suteikė viešasis sektorius, o 15 proc. – privatus.
VLK akcentuoja ir glikozilinto hemoglobino tyrimo svarbą. Šeimos gydytojo komandai mokama už šio tyrimo atlikimą iki keturių kartų per metus, o už gerus darbo rezultatus papildomai mokama, kai du kartus per metus atlikto tyrimo reikšmė pasiekia individualiai pacientui nustatytą tikslą.
„Kaip žinoma, šis tyrimas yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant cukrinio diabeto kontrolę ir gydymo efektyvumą“, – nurodo VLK.
Prioritetas – paslaugoms, kurių negalima ilgai atidėti
Ligonių kasa aiškina, kad panašus principas taikomas ir planinėms operacijoms bei reabilitacijai.
„Dėl planinių operacijų ir reabilitacijos projekte didesnis dėmesys teikiamas toms paslaugoms, kurių suteikimo laikas turi tiesioginę reikšmę gydymo rezultatams“, – teigia VLK.
Prioritetinėmis išlieka tam tikros reabilitacijos paslaugos po insulto, infarkto, traumų ir operacijų. Į 100 proc. apmokamas viršsutartines paslaugas taip pat įtraukiamos revizinės sąnarių endoprotezavimo operacijos.
„Tokių paslaugų atidėjimas gali didinti komplikacijų, funkcijų praradimo ar pakartotinių hospitalizacijų riziką, todėl joms skiriamas didesnis dėmesys finansavimo modelyje“, – aiškina ligonių kasa.
Tuo metu diabetu sergančių žmonių slaugos paslaugos taip pat perkeliamos į 100 proc. apmokamų viršsutartinių paslaugų grupę. Joje lieka ir hemodializė, aktuali daliai pacientų, susiduriančių su diabeto sukeliamomis inkstų komplikacijomis.
VLK apibendrina, kad reforma, jos vertinimu, nėra skirta paslaugoms riboti.
„Pokyčiai numatomi ne paslaugoms riboti, o aiškesniam ir tvaresniam jų apmokėjimo tvarkos iš PSDF biudžeto nustatymui“, – teigiama Lrytas raštu pateiktame komentare.