Vis tik šio komiteto pirmininkas socialdemokratas Andrius Busila sako, kad sprendimas – ne galutinis.
„Mes nepritarėme tam siūlymui, nes kol kas yra koncentruojamasi į pagalbinį apvaisinimą toms moterims, ar poroms, kurios negali susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių“, – Eltai sakė A. Busila.
„Tačiau tarp Seimo narių pasiūlymų yra Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlymas, kuris apie tai ir kalba – mes jį svarstysime po dviejų savaičių. Tai dabar taip sakyti, kad galutinai šitai pozicijai nepritarta, yra per ankstyva“, – akcentavo komiteto pirmininkas.
„Sveikatos kodas“. Nevaisingumas
Tiesa, komiteto nariams kilo klausimų dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimo tvarkos: kurios iš jų turėtų būti mokamos iš valstybės, o kurios – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Todėl kitus Seimo narių siūlymus nutarta svarstyti spalio 7 dieną.
„Tai dabar ministerija yra gavusi užduotį pasitikslinti ir pateikti komiteto nariams aiškią, raštišką poziciją, iš kokių šaltinių kas bus finansuojama, nes šiandien tiesiog negalėjome priimti irgi keleto sprendimų dėl to“, – sakė A. Busila.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, trečiadienį vykusio posėdžio metu buvo apsvarstyta apie 50 siūlymų.
Šio įstatymo įgyvendinimui ministerija yra numačiusi skirti apie 1,6 mln. eurų iš PSDF biudžeto.
„Dabartinei įstatymo projekto versijai apie 1,6 mln. eurų prireiktų, iš kurių 1,1 mln. lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimui ir konservavimui. 0,5 mln. eurų būtų dėl platesnio apvaisinimo prieinamumo, kuris irgi yra vienas iš rezultatų šito įstatymo“, – komiteto nariams teigė sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas.
„Biudžeto lėšų preliminarus poreikis taip pat yra paskaičiuotas – embrionų konservavimo apmokėjimui nuo 2029 m. būtų 550 tūkst. per metus, o lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymui – apie 4,7 mln. iš valstybės biudžeto. Bet čia priklausys nuo laikymo termino“, – kalbėjo viceministras.
Tiesa, ministerija į šiuos duomenis neįtraukė, kiek valstybei kainuotų vaisingumo išsaugojimo paslaugų plėtra.
Idėją dėl pagalbinio apvaisinimo moterims nepriklausomai nuo medicininės diagnozės posėdžio metu pristatė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkas Rimantas Gricius.
Jo teigimu, didžiąją dalį vienišų moterų pagalbinio apvaisinimo paslaugas rinktis paskatina socialiniai veiksniai, o ne medicininė diagnozė.
„Bus dalis vienišų moterų, kurios ir bus nevaisingos dėl tam tikrų medicininių dalykų, bet didžioji dalis, kuri ateis (prašydamos suteikti pagalbinio apvaisinimo paslaugą – ELTA) tai čia yra socialiniai dalykai, čia nėra medicininė indikacija“, – kalbėjo jis.
„Iš tikrųjų, jeigu mes leisime vienišoms moterims atlikti pagalbinį apvaisinimą, tai čia nėra būtina nevaisingumo diagnozė, nes jos dažniausiai nebus“, – pabrėžė R. Gricius.
Siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą
Balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, įveikė pirmąjį balsavimą Seime.
Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, taip pat siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, kartu gyvenantiems ne mažiau nei vienerius metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti.
Pernai lapkritį tuometė premjerė Inga Ruginienė pristatė planus keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą, Vyriausybė paskelbė viešą konkursą.