Higienos instituto duomenimis, per dešimtmetį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius sumažėjo beveik 3,9 tūkst. – nuo 23 103 iki 19 232 per metus.
Nepaisant to, pagal mirtingumą Lietuva daugiau nei du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Hipertenzinėmis ligomis 2025 metais sirgo 30 proc. Lietuvos gyventojų – moterų dalis siekė 26,8 proc., vyrų – 33,7 proc. Pažymima, kad nors hipertenzinių ligų rodiklis buvo didesnis tarp moterų, vyrų ligotumas augo sparčiau.
Specialistai stebisi – infarktai nutinka vis jaunesniems: didžiulę įtaką daro kasdienis palydovas
Cerebrovaskulinėmis ligomis pernai sirgo 6,3 proc. gyventojų. Per dešimtmetį šių ligų rodiklis rodiklis padidėjo tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
Tuo metu išeminės širdies ligos dinamika buvo kitokia – vyrų ligotumo rodiklis padidėjo, o moterų – šiek tiek sumažėjo.
Susiję straipsniai
Miokardo infarktu vyrai sirgo beveik dvigubai dažniau nei moterys. Insulto rodikliai tarp lyčių buvo panašūs, nors pastaruosius penkerius metus vyrų rodiklis buvo tik šiek tiek didesnis nei moterų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė teigia, kad šie duomenys atskleidžia dvejopą situaciją – mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų mažėja, tačiau ligų paplitimas didėja.
„Tai reiškia, kad vis daugiau asmenų, sergančių lėtinėmis širdies kraujagyslių ligomis, išgyvena ilgiau.
Tačiau vien gydymo nepakanka – svarbi išlieka ligų prevencija, jų ankstyva diagnostika ir aktyvesnis gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose“, – pranešime cituojama J. Jaselionienė.