Naujas tyrimas atskleidė, kad žmogaus kalbėjimo būdas apie jo sveikatą ir senėjimo procesus gali pasakyti kur kas daugiau, nei manyta iki šiol. Tyrėjai pasitelkė automatizuotą kompiuterinį įrankį, vadinamąjį kalbos laikrodį.
Palygino su tikruoju amžiumi
Mokslininkų teigimu, žmogaus kalbos amžius nėra susijęs vien su jo balso ar kalbėjimo stiliumi – jis gali atspindėti ir organizmo viduje vykstančius procesus. Tyrėjai tikisi, kad ateityje toks metodas galėtų tapti nebrangia, neinvazine ir automatizuota priemone biologiniam žmogaus amžiui įvertinti.
Investavimas senatvei: kaip užtikrinti finansinį saugumą Lietuvoje
„Panašu, kad mūsų balse slypi gerokai daugiau informacijos apie senėjimą, nei iki šiol manėme“, – teigė vienas pagrindinių tyrimo autorių, Dublino Trejybės koledžo mokslininkas Agustinas Ibanezas.
Naudodama automatizuotą kompiuterinę sistemą tyrėjų komanda apskaičiavo žmogaus kalbos amžių ir palygino jį su tikruoju jo amžiumi.
Susiję straipsniai
Taip buvo galima nustatyti, ar žmogaus kalba skamba jauniau, atitinka jo amžių, ar yra būdinga vyresniam žmogui. Pasak mokslininkų, tokie skirtumai gali suteikti svarbios informacijos apie sveiką senėjimą.
„Šis rodiklis atspindi ne tik chronologinio laiko tėkmę, bet ir signalus, susijusius su pažintinėmis funkcijomis, smegenų veikla, viso organizmo biologiniais procesais ir net per gyvenimą sukaupta socialine patirtimi“, – pridūrė A. Ibanezas.
Atliko įvairias užduotis
Tyrėjai išanalizavo beveik 3 tūkst. ispaniškai kalbančių suaugusiųjų iš įvairių Lotynų Amerikos šalių garso įrašus.
Tyrimo dalyviai atliko įvairias užduotis: pasakojo trumpo animacinio filmo siužetą, po 20 minučių turėjo atpasakoti anksčiau girdėtą istoriją, taip pat vardijo tam tikroms kategorijoms priklausančius objektus.
Pasitelkusi mašininį mokymąsi, mokslininkų komanda išanalizavo šimtus kalbos ypatybių, atspindinčių ne tik tai, kaip žmonės kalba, bet ir ką jie sako.
Buvo vertinamas kalbėjimo tempas ir pauzės, balso aukštis, emocinis kalbos turinys, vartojamas žodynas bei minčių perteikimo tikslumas.
Remdamiesi šiais duomenimis mokslininkai įvertino chronologinį dalyvių amžių ir kiekvienam jų nustatė individualų skirtumą tarp tikrojo ir pagal kalbą nustatyto amžiaus.
Pastebėtas ryšys
Tyrėjų sukurtas kalbos laikrodis leido atskirti sveikus žmones nuo demencija sergančių asmenų. Mažiausias skirtumas tarp tikrojo ir pagal kalbą nustatyto amžiaus buvo fiksuojamas tarp sveikų tyrimo dalyvių.
Tuo metu Alzheimerio liga ir įvairiomis frontotemporalinės demencijos formomis sergančių žmonių šis skirtumas buvo vis didesnis.
Žmonėms, kurių kalba skambėjo vyresnė, nei būtų galima tikėtis pagal jų chronologinį amžių, taip pat buvo nustatyta spartesnio senėjimo požymių įvairiose biologinėse ir klinikinėse srityse.
Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai parodė ryškesnius smegenų struktūros nykimo požymius ir pakitusį smegenų aktyvumą.
Vyresnis kalbos amžius taip pat buvo siejamas su didesniu p-Tau217 baltymo kiekiu kraujyje. Šis baltymas laikomas svarbiu biologiniu žymeniu, siejamu su Alzheimerio liga.
Dalyviai, kurių kalbos amžius buvo didesnis, prasčiau atliko atminties, dėmesio sutelkimo ir problemų sprendimo gebėjimus vertinančias užduotis.
Šis ryšys pastebėtas ne tik atliekant su kalba susijusias užduotis, bet ir neverbalinius testus, pavyzdžiui, vertinančius regimąją atmintį.
Atskleidė, ką rodo rezultatai
Vis dėlto platesnė šio tyrimo išvada yra itin įdomi. „Žmogaus balsas gali suteikti stebėtinai daug koncentruotos informacijos apie įvairius senėjimo aspektus“, – teigė A. Ibanezas.
Chronologinis amžius, smegenų senėjimas, pažintinės funkcijos, Alzheimerio ligos ir demencijos požymiai įprastai vertinami pasitelkiant labai skirtingus ir neretai brangius tyrimo metodus. Tačiau mokslininkų rezultatai rodo, kad visa ši informacija tam tikru mastu gali atsispindėti žmogaus kalboje.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad daugeliui šiuo metu naudojamų biologinio senėjimo vertinimo metodų reikia MRT tyrimų, kraujo mėginių arba specializuoto klinikinio įvertinimo. Tuo metu kalbos laikrodis galėtų tapti nebrangia, neinvazine ir automatizuota alternatyva.
Tokį vertinimą būtų galima atlikti nuotoliniu būdu, naudojant įprastus elektroninius įrenginius ir nedalyvaujant specializuotam medicinos personalui.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kalbos laikrodis kol kas nėra diagnostinis testas, kuriuo būtų galima nustatyti demenciją.
Taip pat šiuo metu negalima teigti, kad žmogui nustatytas vyresnis kalbos profilis leidžia prognozuoti, ar ateityje jam išsivystys pažintinių funkcijų silpnėjimas.
Parengta pagal „Euronews“.