Perkate reguliuojamo aukščio biuro stalą? Ortopedas įspėja, kad vien to neužtenka

2026 m. spalio 6 d. 11:33
„Ortopro“ klinikos ortopedas-traumatologas paaiškina, kodėl reguliuojamo aukščio biuro stalas savaime neišsprendžia biuro darbuotojų sveikatos problemų ir kas iš tikrųjų padeda biuro darbuotojams išsaugoti stuburą, sąnarius ir sveikatą.
Daugiau nuotraukų (1)
Reguliuojamo aukščio (pakeliami) darbo stalai tapo biuro sveikatingumo simboliu. Įmonės perka juos vietoje kitų darbuotojų sveikatos dovanų, o socialiniuose tinkluose plinta teiginiai, kad stovėdami dirbantys žmonės esą produktyvesni ir apsaugoti nuo nugaros skausmų – iš tikrųjų pakeliamas stalas pats savaime sveikatos problemų neišsprendžia.
Pastaraisiais metais Lietuvos biuruose pakeliamų stalų daugėja, kartu daugėja ir klausimų ortopedams. Ar stovėti tikrai sveikiau nei sėdėti? Kiek laiko galima stovėti nepertraukiamai? Ar tai padeda išvengti lėtinio nugaros skausmo? „Ortopro“ klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas sako, kad atsakymas sudėtingesnis, nei įprasta manyti.
„Pakeliamas stalas nėra sveikatos garantija. Tai tik įrankis, kuris leidžia jums keisti pozicijas. Jei stovėdami 8 valandas iš eilės tik pakeisite sėdimo darbo krūvį į stovimo darbo krūvį, sveikesni netapsite – tiesiog atsiras kitokio pobūdžio skausmai.“– gyd. Mykolas Liubauskas, „Ortopro“ klinikos ortopedas-traumatologas
Ką rodo tyrimai: ilgas sėdėjimas veikia visą kūną
2024 metais atlikta Europos biuro darbuotojų apžvalga parodė, kad kaklo skausmą jaučia beveik 9 iš 10 darbuotojų, juosmens skausmą – daugiau nei 8 iš 10, o pečių problemos vargina tris ketvirtadalius apklaustųjų. Sisteminių apžvalgų duomenimis, kompiuteriu dirbančių žmonių skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų dažnis svyruoja nuo trečdalio iki beveik visų atvejų.
Vidutinis biuro darbuotojas sėdėdamas praleidžia apie du trečdalius darbo dienos, dažniausiai 30 minučių ar ilgesniais nepertraukiamais laikotarpiais. Dėl to stuburas patiria nuolatinę statinę apkrovą, sutrumpėja klubo lenkiamieji raumenys, susilpnėja sėdmenų raumenys, o galva pasislenka į priekį -tokia padėtis kaklo raumenims gali reikšti papildomą dešimties ir daugiau kilogramų apkrovą.
„Kabinete kasdien matome konkrečius šio pokyčio veidus. Trisdešimtmetis programuotojas su nepraeinančiu peties skausmu. Keturiasdešimtmetė buhalterė, kuriai skauda juosmenį vos atsistojus nuo kėdės. Klientų aptarnavimo vadovas, kurio kaklas įsitempęs iki galvos skausmo. Skirtingi žmonės, tos pačios priežastys.“ – gyd. Mykolas Liubauskas
Ar pakeliamas stalas padeda? Taip, jeigu naudojamas teisingai
Tyrimai nerodo, kad pakeliami stalai yra neveiksmingi.lgalaikis stebėjimas atskleidžia, kad juos naudojantys darbuotojai sėdi vidutiniškai 17 procentų mažiau, o beveik pusė po metų pajunta nugaros, pečių ar kaklo palengvėjimą. Apibendrinta kelių tyrimų analizė patvirtina, kad vien sėdėjimo trukmės sumažinimas viena valanda per dieną gali pagerinti savijautą.
Bet čia svarbus vienas žodis – „sumažinimas“,o ne „ pakeitimas visą darbo dieną stovint“. Ortopedų kabinetuose vis dažniau lankosi žmonės, kurie savo naują stalą suprato pažodžiui ir stovi po septynias, aštuonias valandas be pertraukos.
„Ilgai stovintis biuro darbuotojas gauna kitokį, bet nemažesnį krūvį. Skauda kelius, pradeda varginti klubai, tinsta kojos, atsiranda venų problemų. Organizmas nėra pritaikytas nei ilgam sėdėjimui, nei ilgam stovėjimui – jam reikia judesio ir pozų kaitos. „ – gyd. Mykolas Liubauskas
Sprendimas – reguliari pozų kaita
Šiuolaikinės ergonomikos rekomendacijos remiasi paprastu principu – sveikiausia pozicija yra ta, kurioje esate ne per ilgai, todėl vietoje ilgo stovėjimo arba ilgo sėdėjimo specialistai rekomenduoja keisti padėtis kas 30–60 minučių. Praktiškai tai reiškia kelis kartus per dieną nuleisti stalą į sėdimą padėtį, kelis kartus jį pakelti, o dalį pokalbių praleisti vaikštant.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad tarp šių ilgųjų blokų turi būti trumpos judesio pertraukos Vienos– dviejų minučių pertraukėlės kas valandą – atsistoti, atsilenkti į priešingą pusę nei sėdėta, ištiesti pečius, žengti kelis žingsnius – veikia efektyviau nei viena ilga treniruotė vakare, skirta kompensuoti visą sėdėjimo dieną.
Naudinga tampa ir vadinamoji pozų higiena: sėdint verta keisti kėdės ar sėdėjimo padėtį – kartais atsilošti, kartais išsitiesti, kartais pasidėti kojas ant papildomos atramos. Pokalbius telefonu, kurių metu nereikia žiūrėti į ekraną, galima praleisti vaikštant. Šie smulkūs įpročiai po truputį sudaro ilgalaikę kūno sveikatą.
„Dažnai pacientai klausia, kokia yra teisingiausia sėdėjimo poza. Sąžiningas atsakymas – kita, nei ta, kurioje esate dabar. Kūnui reikia ne tobulos padėties, o kaitos.“ – gyd. Mykolas Liubauskas
Kada verta kreiptis į specialistą
Statistiškai daugiau nei pusė biuro darbuotojų bent kartą per metus patiria nugaros, kaklo ar pečių skausmo epizodą. Dažnai jis praeina pakoregavus darbo vietą. Į ortopedą-traumatologą verta kreiptis, jei skausmas trunka ilgiau nei dvi savaites, žadina naktimis, plinta į ranką ar koją, silpnina jėgą. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė išsiversti konservatyviu gydymu be operacijos.
Kaip sako gydytojas Mykolas Liubauskas, kūnui reikia ne tobulos padėties, o kaitos. Reguliuojamas stalas šią kaitą leidžia įgyvendinti – bet tik tuomet, kai juo naudojamasi sąmoningai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.