Pranešama, kad Sibire, Irkutsko srityje, esančio kovos su maru instituto darbuotoja mirė nuo plaučių maro, o žinia apie jos mirtį praėjusią savaitę sukėlė nerimą.
„Pirminiu PSO rizikos vertinimu, paremtu turima informacija, grėsmė Irkutske yra nuo vidutinės iki mažos, visoje Rusijos Federacijoje – maža, o PSO Europos regione – labai maža“, – sakė JT sveikatos agentūros atstovas Christianas Lindmeieris.
„Mirė moteris, dirbusi Irkutsko srityje esančioje laboratorijoje, o institucijos aiškinasi, ar jos mirties priežastis buvo plaučių maras“, – per spaudos konferenciją Ženevoje sakė jis.
Sibire nuo maro mirė 28 metų mergina: paviešintos mirties aplinkybės
28 metų laborantė Darja Šipilova dirbo pavojingus ligų sukėlėjus tiriančiame institute toje Sibiro dalyje, kur laukiniai gyvūnai natūraliai serga maru, sakė PSO atstovas.
„Iš pradžių liga pasireiškė kaip įprasta ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Ch. Lindmeieris nurodė, kad Rusijos institucijos nustatė su moterimi kontaktavusius asmenis ir juos stebėjo.
„Tyrimų rezultatai parodė, kad nė vienam iš kontaktinių asmenų nebuvo aptikta pavojingų infekcinių ligų sukėlėjų“, – sakė jis.
„PSO atidžiai stebi padėtį ir bendradarbiauja su centrine būstine, kad informuotų kitas šalis“, – sakė Ch. Lindmeieris, pridurdamas, kad organizacija yra pasirengusi padėti Rusijos institucijoms, jei jos to paprašytų.
Stebi situaciją
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) stebi situaciją dėl Rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuota nežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo. Šiuo metu turima informacija yra ribota, todėl nėra galimybės nepriklausomai patvirtinti, kad darbuotojas buvo užsikrėtęs Yersinia pestis bakterija ir sirgo plaučių maru, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.
Lietuvos atsakingos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija), kaip ir kitų Europos šalių, taip pat stebi situaciją. Iškilus grėsmei dėl galimo užkrečiamosios ligos plitimo šalys yra pasirengusios koordinuotai reaguoti ES mastu pagal Europos sveikatos sąjungos reglamentuose numatytus mechanizmus.
Šiuo metu nėra duomenų, kad dėl šio įvykio Lietuvos gyventojams kiltų padidėjusi rizika užsikrėsti maru. Taip pat nėra duomenų apie antrinius atvejus ar ilgalaikį ligos plitimą nuo žmogaus žmogui. Todėl Lietuvos gyventojams šiuo metu nereikia imtis jokių papildomų prevencinių priemonių.
Jei būtų gauta naujos informacijos, galinčios keisti rizikos vertinimą, apie tai būtų informuojama papildomai.
Kas yra plaučių maras?
Maras – reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis.
Plaučių maru užsikrėsti galima per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau paprastai tam reikalingas artimas ir ilgesnis kontaktas su simptomus turinčiu ligoniu. Inkubacinis periodas 1–4 dienos.
Europoje maras nebuvo registruojamas daugiau nei 50 metų. Kitos maro formos, kai užsikrečiama nuo gyvūnų, vis dar pasitaiko Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Lietuvoje maro atvejų nefiksuojama jau daugiau nei 200 metų.
Kokie simptomai?
Plaučių maras gali pasireikšti karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, kosuliu, krūtinės skausmu ir greitai progresuojančiu kvėpavimo sutrikimu.
Plaučių maras, nors yra sunki liga, bet nėra taip lengvai plintanti kaip kitos kvėpavimo takų užkrečiamosios ligos (pvz., COVID-19), o laiku diagnozuotas yra sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui rekomenduojami vaistai yra lengvai prieinami Europoje ir Lietuvoje.
Įtarus ar patvirtinus plaučių marą, sergantis asmuo izoliuojamas, o artimą sąlytį turėję asmenys nustatomi ir stebimi. Prireikus jiems skiriamas profilaktinis gydymas. Marui patvirtinti reikia atlikti laboratorinius tyrimus, kuriems Lietuva yra pasirengusi. Tyrimai būtų atliekami tik gydytojui įtarus ligą.