Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė kritikavo siūlymą privačioms gydymo įstaigoms nustatyti atskirą prioritetinių paslaugų sąrašą. Pasak jos, prioritetas turėtų priklausyti nuo paciento medicininių poreikių, o ne nuo įstaigos nuosavybės. Ji įspėjo, kad pacientų srautams persikėlus į viešąjį sektorių, gali kilti paslaugų prieinamumo problemų, nes įstaigų pajėgumai greitai nepadidės.
„Nuo kitų metų privatus sektorius ir taip jau yra apribotas augime, nebus jam apmokamos viršsutartinės, tačiau susitarimo kontekste tikrai nebuvo kalbos, kad privatus sektorius negalės prisidėti prie eilių mažinimo tų paslaugų apimtyse, kurios yra valstybei prioritetinės. (…) Eliminavus privatų sektorių, pacientų srautas, natūralu, nukreips į viešąjį, bet ar šiandien viešasis sektorius yra tam pasirengęs? (…) Loginė išvada peršasi, kad vis tiek tos eilės, kurias mes taip stengiamės sumažinti kažkuria prasme tikriausiai augs“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo I. Rizgelė.
Vis dėlto VLK vadovas Gytis Bendorius teigė, kad kalbos apie galimai ilgėsiančias eiles yra nepagrįstos.
SAM ministras žada pristatyti veiksmų planą dėl atlyginimų didinimo: 7 proc. slaugytojų negauna MMA
Kaip anksčiau pranešė VLK, planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai nepaveiks pacientų galimybės gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose.
Nuo kitų metų sutartyje numatytos paslaugos ir toliau bus apmokamos 100 procentų, nepriklausomai nuo to, ar jas teikia viešoji, ar privati gydymo įstaiga.
Susiję straipsniai
Kaip nurodė VLK, viešųjų gydymo įstaigų sutarčių apimtys kitąmet bus didinamos atsižvelgiant į pajėgumus ir paslaugų poreikį. Privačios gydymo įstaigos, turinčios sutartis su VLK, ir toliau galės teikti sutartyse numatytas paslaugas PSDF apdraustiems pacientams, o sutarčių apimtys sudarys 94 proc. praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.
VLK informuoja, kad privačioms įstaigoms viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkoje vietoje dabartinių penkių paslaugų grupių bus nustatytos trys. Svarbiausių paslaugų grupę sudarys oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, tam tikros reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas ir hemodializė.
Skelbiama, kad šios paslaugos ir toliau galėtų būti apmokamos iki 100 proc., o dienos stacionaro paslaugų virš sutarties – iki 70 proc. kainos. Papildomai apmokamų paslaugų apimtis bus skaičiuojama nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos.
Viešosioms įstaigoms numatyta apmokėti didesnį skaičių viršsutartinių paslaugų, dalį jų taip pat ribojant 70 proc. kainos ir 10 proc. sutarčių apimčių viršijimu.
VLK teigimu, pakeitimai skirti tiksliau planuoti fondo lėšas ir užtikrinti prioritetinių paslaugų finansavimą.
2026 m. duomenimis, 88 proc. viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartis vykdo 90–110 proc. ribose, todėl pasirinkta 10 proc. viršijimo riba atspindi realią praktiką.