Akys daug ko bijo: dulkių, dūmų, saulės spindulių, stipraus vėjo, bet labiausiai jos kenčia, kai ima trūkti drėgmės. Sausų akių sindromas – dažnas negalavimas, užklumpantis rudenį prasidėjus patalpų šildymo sezonui.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kas trečias žmogus bent kartą per gyvenimą kenčia nuo sausų akių sindromo, nes akys nėra pakankamai suvilgomos ašarų.

Akių ligų gydytojai pripažįsta, kad ašaros yra naudingos. Jei sumažėja ašarų gamyba arba ašarų plėvelė išgaruoja taip greit, kad nespėja jų suvilgyti, ima varginti nemalonūs pojūčiai – atrodo lyg kas būtų į akis pribėręs smėlio, jaučiamas deginimas, peršėjimas.

Ašaros maitina rageną, todėl jos yra svarbios. Ragena – tai skaidri akies dalis, neturinti kraujagyslių. Į bet kurį kitą organizmo audinį deguonis patenka su krauju, o rageną deguonimi labiausiai aprūpina ašaros – jos reikalingos tam, kad ragena galėtų normaliai kvėpuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:39719211]]

Ašaros atlieka ir apsauginę funkciją, nes į akį patekus dulkių, cheminei medžiagai ar svetimkūniui jos viską išplauna.

Yra daug priežasčių, kodėl akys greit išsausėja, pavyzdžiui, netinkamas darbo ir poilsio režimas, pernelyg didelis krūvis akims, netinkamai nešiojami kontaktiniai lęšiai.

[[ge:lrytas:lrytas:39830017]][[ge:lrytas:lrytas:39835528]][[ge:lrytas:lrytas:39906558]]

Jei daug laiko žmonės praleidžia kondicionuojamoje patalpoje, kondicionierius ašarų plėvelę veikia kaip vėjas ir ją išdžiovina. Šildymas automobilio salone taip pat gali prisidėti prie akių sausėjimo, paraudimo, nemalonaus spaudimo jausmo.

Blogai, jei su maistu organizmas gauna pernelyg mažai vadinamųjų priešuždegiminių vitaminų A ir E, jei dažnai valgoma vadinamojo greitojo maisto, pernelyg mažai geriama skysčių.

Su amžiumi gali keistis ašarų sudėtis, ašarų liaukos pavargsta ir pradeda gaminti mažiau skysčio. Dažnai taip atsitinka moterims, sulaukusioms menopauzės, kai organizme sutrinka hormonų pusiausvyra.

Lėtinės ligos, kurios atsiranda dėl sutrikusio imuniteto, taip pat gali išprovokuoti akių sausumą – tokios ligos kaip reumatoidinis artritas, vilkligė, cukrinis diabetas gali paveikti ašarų gamybą.

Kai kurie vaistai, skiriami nuo skausmo, alergijos, aukšto kraujospūdžio, skatinantys šlapimo išsiskyrimą, taip pat antidepresantai gali turėti nepageidaujamą poveikį ir paskatinti sausų akių sindromo atsiradimą. Netgi sugijusios akių traumos, buvę akių nervų pažeidimai gali sukelti nepageidaujamą pasekmę – akių sausumą.

Didelę reikšmę akių sveikatai turi ir aplinkos veiksniai. Ašarų plėvelė kur kas greičiau išgaruoja dirbant sausoje ar karštoje aplinkoje, o šildymo sezono metu neretai oro drėgnumas būna toks mažas, kaip kokioje dykumoje.

Nervinė įtampa ir stresas taip pat prisideda prie akių dirglumo ir nuovargio. Ilgai dirbdamas žmogus kur kas rečiau mirksi, todėl akys greičiau džiūsta. Normaliai žmogus mirksi kas 5–10 sekundžių, o dirbdamas kompiuteriu ar žiūrėdamas į telefono ekraną – kur kas rečiau. Dėl to akys nepasidengia nauja ašarų plėvele.

Mokslininkai sieja akių sausumą netgi su tuo, kaip įrengta darbo vieta, su monitoriaus ekrano skleidžiamos šviesos intensyvumu, pavyzdžiui, yra svarbu, kokiame aukštyje yra monitorius. Nustatyta, kad jei žmogus nukreipia žvilgsnį šiek tiek žemiau, nei žiūrėtų tiesiai prieš save, vokai būna šiek tiek daugiau susiglaudę, o tai apsaugo akių paviršių nuo drėgmės praradimo. Jei monitorius yra pernelyg ryškus, tai trikdo akis, nes jos greičiau nuvargsta.

Didelę įtaką sausų akių sindromui turi ir pakitusi ašarų sudėtis. Yra žinoma, kad normali ašarų plėvelė sudaryta iš trijų sluoksnių: riebalų, vandens ir gleivių. Jei žmogus geria pernelyg mažai skysčių, jo organizme prasideda dehidratacija, o tai reiškia, kad ašaroms susidaryti taip pat trūksta vandens.

Dėl šios priežasties pakinta ašarų kokybė, jos greičiau suyra, todėl akies paviršius lieka blogai sudrėkintas.

Gera naujiena yra ta, kad akims galima padėti, pavyzdžiui, naudojant dirbtines ašaras, kurių sudėtis yra beveik tokia kaip natūralių ašarų.

[[ge:lrytas:lrytas:39955971]]

Medikai pataria neužmiršti įsilašinti dirbtinių ašarų rytą prieš pradedant darbą, jas galima vartoti kas kelias valandas, nes nėra grėsmės perdozuoti. Jei žmogų kamuoja lėtinės ligos, galima vartoti dirbtines ašaras kur kas dažniau, kai tik kyla nemalonūs pojūčiai akyse.

Nuo akių sausėjimo gelbėja ir mirksėjimo mankšta, tam tikri akių pratimai.

Norint išvengti sausų akių sindromo patariama dažniau vėdinti patalpas, naudoti oro drėkintuvą, kad oro drėgmė siektų apie 40–60 procentų.

Negydomas sausų akių sindromas gali sukelti rimtų komplikacijų ir pabloginti gyvenimo kokybę.

Nors kartais akių niežulys ir diskomfortas painiojamas su alergija, tik gydytojas gali nustatyti, ar tai alergija, ar sausų akių sindromas – šių būklių simptomai panašūs, tačiau jų kilmė ir gydymas skiriasi iš esmės.

Prasidėjus šildymo sezonui – medikų įspėjimas: tai yra peilis akių sveikatai