Kaip aiškina akių klinikos „Žiūra“ vadovė, akomodacijos spazmas yra būklė, kai akies raumuo kone tiesiogine prasme įstringa įtempto darbo režime. Taip nutikus, žmogus ima pasaulį matyti tarsi per rūką. G. Laurinavičiūtė pasakoja, kad atvejų, kai gerai matę žmonės staiga susirūpina, kad pradėjo prastai matyti, vaizdas ėmė lietis, dvejintis, pasitaiko nepriklausomai nuo amžiaus – akomodacijos spazmas gali ištikti ir vaikus, ir jau pagyvenusius žmones.
Simptomai gali būti įvairūs ir dažnai klaidinantys. Pavyzdžiui, pradedama neryškiai matyti į tolį, akys atrodo pavargusios, vargina galvos skausmai kaktos srityje, atsiranda jautrumas šviesai ar net vaizdo dvejinimasis. Kai kurie taip pat skundžiasi, kad sunku sutelkti žvilgsnį nuo telefono ar knygos į tolimesnius objektus – lyg akis būtų praradusi savo lankstumą.
Toks reiškinys dar vadinamas pseudomiopija, arba netikrąja trumparegyste, nes jo sukelti simptomai apgaulingai atkartoja realų regos sutrikimą, nors tikroji priežastis slypi ne akies obuolio struktūroje, o raumenų nuovargyje. Kitaip tariant, priešingai nei tikrosios trumparegystės atveju, akies obuolio forma nepasikeičia – regėjimo sunkumų sukelia tik laikinai sutrikusi akies raumenų funkcija.
Atsakė, kodėl trumparegystė yra rimta problema: skatina atkreipti dėmesį į du faktorius
Ne tik ekranai
G. Laurinavičiūtė pabrėžia, kad akomodacija yra natūralus procesas, leidžiantis akims ryškiai matyti vaizdą skirtingais atstumais. Tam pasitelkiami krumplyno raumenys, lęšiukas ir vyzdžio sutraukiamasis raumuo. Norint ryškiai matyti arti esantį objektą, akies lęšiukas turi išsigaubti – tą padaryti padeda raumenys.
„Visgi nuolatinis žiūrėjimas į ekranus ar knygas ilgiau nei 2 valandas per dieną taip stipriai stimuliuoja akį, kad krumplyno raumuo tiesiog nesugeba atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad net 90 proc. atvejų akomodacijos spazmas kyla būtent dėl ilgo ir nepertraukiamo darbo iš arti“, – kalba gydytoja.
Tiesa, ne visada dėl tokios akių būklės kaltas nepertraukiamas žiūrėjimas į ekranus ar knygas ir fizinis nuovargis. Atrasta, kad 71,4 proc. asmenų, patiriančių akomodacijos spazmą, kenčia ir nuo nerimo sutrikimų, depresijos, didelio streso.
Susiję straipsniai
Galiausiai, tokią akių būklę gali lemti ir moderniausios regos korekcijos operacijos, kaip, pavyzdžiui, LASIK. Skaičiuojama, kad maždaug 20 proc. pacientų po toliaregystės korekcijos susiduria su pooperaciniu akomodacijos spazmu, kuris gali užsitęsti net iki metų.
Įprasta patikra neparodo
G. Laurinavičiūtė aiškina, kad tinkama diagnostika akomodacinio spazmo atveju turi kritinę reikšmę.
„Paprastas regos patikrinimas kompiuteriu gali klaidingai parodyti trumparegystę. Tikrasis vaizdas išryškėja tik atlikus cikloplegiją. Tai procedūra, kurios metu laikinai „išjungiamas“ akies gebėjimas sutelkti vaizdą. Tik tada, kai raumuo priverstinai atsipalaiduoja, gydytojas gali pamatyti po spazmo kauke besislepiančią tikrąją akies būklę“, – kalba akių gydytoja.
Akomodacijos spazmo gydymui, pasakoja žinovė, kai kuriais atvejais gali būti skirti specialūs akiniai, lęšiai. Taip pat vis dažniau pasitelkiami mažos koncentracijos atropino lašai. Jie švelniai padeda akies raumeniui „prisiminti“ poilsio būseną.
Visgi gydymas ir skirti vaistai tėra dalis darbo. Be įpročių pokyčių, sunku tikėtis teigiamo rezultato. Tai ypač svarbu elektroninių prietaisų eroje, kai prie ekranų praleidžiama vis daugiau laiko, pabrėžia G. Laurinavičiūtė.
„Reikia riboti ekranus, daryti reguliarias pertraukas, kurių metu akys gali tiesiog nuklysti į tolį, taip pat aktyviai leisti laiką lauke. Juk mūsų akys nebuvo sutvertos ilgą laiką be pertraukos žiūrėti į arti esančius objektus“, – akcentuoja akių klinikos „Žiūra“ vadovė.
Kaip pailsinti akis?
Tam, kad įtempti akies raumenys atsipalaiduotų, sako G. Laurinavičiūtė, priverstiems leisti ilgas valandas prie ekranų ar knygų, pravers prisiminti paprastus pratimus. Pirmiausia – daryti reguliarias pertraukas.
„Maždaug 1991 m. JAV optometrininkas Jeffrey’is Anshelis sukūrė savo pacientams atmintinę ir pavadino ją „20–20–20“. Jis skamba paprastai – kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką akims ir jų metu nukreipti žvilgsnį į objektą, esantį už 20 pėdų. Mūsų atveju – už maždaug 6 metrų. Jis pastebėjo, kad tokios pertraukos padeda sumažinti akies raumenų įtampą“, – pasakoja akių gydytoja.
Praversti gali ir kiti pratimai. Pavyzdžiui, reguliariai stipriai užsimerkti kelioms sekundėms, o tada plačiai atsimerkti. Tai padeda sudrėkinti akį ir atpalaiduoti ją supančius raumenis. Padės ir žvilgsnio sutelkimas į labai arti esantį objektą, o tuomet – nukreipimas į daiktą, esantį toli.
„Taip pat galima ir žvilgsniu „piešti“ skaičių aštuoni. Svarbu, kad judintumėte ne galvą, o tik akis“, – pataria G. Laurinavičiūtė.
O jeigu jaučiami simptomai, tarsi sakantys, kad suprastėjo regėjimas, atsirado galvos skausmai, sunkiau sutelkti žvilgsnį, nukreipus jį nuo ekrano į objektus, esančius toliau, verta pasitikrinti, ar tai – ne akomodacijos spazmas.