Vokų kraštų uždegimas, dar vadinamas blefaritu, yra lėtinė vokų krašto uždegiminė būklė, dažnai susijusi su Meibomo liaukų veiklos sutrikimu. Šios vokuose esančios liaukutės išskiria riebalinį sekretą, kuris padeda ašaroms ilgiau išlikti ant akies paviršiaus ir mažina trintį tarp voko ir akies. Todėl sutrikus jų veiklai akys gali greičiau sausėti ir sudirgti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kai Meibomo liaukos užsikemša, jų sekretas tampa tirštas ir sunkiau pasišalina. Dėl to plonėja apsauginis lipidinis ašarų sluoksnis, ašaros greičiau išgaruoja, o jose didėja ištirpusių druskų koncentracija. Ši būklė vadinama ašarų hiperosmoliariškumu. Ji sukelia akies paviršiaus ląstelių stresą ir suaktyvina uždegiminį atsaką reguliuojančias sistemas – mitogenų aktyvinamas baltymų kinazes bei branduolio faktorių kapa B. Tuomet pradeda gamintis uždegimo mediatoriai, kurie dar labiau blogina Meibomo liaukų veiklą.
„Taip susidaro užburtas lėtinio uždegimo ratas, dėl kurio simptomai dažnai kartojasi arba tampa lėtiniai. Šiandien sausų akių liga vertinama kaip lėtinė akies paviršiaus uždegiminė būklė. Jai vystantis svarbų vaidmenį atlieka keli uždegimo procesus palaikantys baltymai ir fermentai: interleukinas 1 beta, skatinantis uždegimą, interleukinas 6, palaikantis uždegiminį atsaką, ir navikų nekrozės faktorius alfa, laikomas vienu svarbiausių uždegimo mediatorių. Taip pat reikšminga matricos metaloproteinazė 9 – fermentas, ardantis ragenos epitelio tarpląstelines jungtis ir silpninantis akies paviršiaus apsauginį barjerą“, – sako gydytojas oftalmologas.
„Sveikatos kodas“. Nauja epidemija – prasta vaikų rega?
Net ir ašarojančios akys gali būti išsausėjusios
Vieni dažniausių sausų akių sindromo ar vokų kraštų uždegimo simptomų yra akių perštėjimas, deginimas, smėlio pojūtis, paraudimas, jautrumas šviesai, lipnios ar sunkios akys rytais. Taip pat gali varginti jausmas, lyg į akį būtų patekęs svetimkūnis, neryškus matymas, kuris pagerėja sumirksėjus, nemalonūs pojūčiai dirbant kompiuteriu, vairuojant ar būnant sausose, kondicionuojamose patalpose.
Susiję straipsniai
„Vienas dažniausių mitų – kad jei akys ašaroja, jos negali būti sausos. Iš tiesų refleksinis ašarojimas yra dažnas nestabilios ašarų plėvelės požymis. Akis bando kompensuoti dirginimą, tačiau tokios ašaros dažnai neužtikrina kokybiškos ir stabilios apsaugos“, – paaiškina M. Variakojis.
Šių problemų atsiradimui įtakos gali turėti amžius, odos ligos, pavyzdžiui, rožinė ar seborėjinis dermatitas, kontaktiniai lęšiai, ilgas darbas prie kompiuterio ar kitų ekranų, retesnis mirksėjimas, sausos, kondicionuojamos patalpos, hormoniniai pokyčiai ar kai kurie vaistai. Vokų kraštų uždegimą gali skatinti ir kasdienis makiažo naudojimas bei nepakankamai kruopštus jo nuvalymas.
Padėti gali nuosekli vokų higiena
Vokų kraštų uždegimas ir sausų akių simptomai dažnai susiję su sutrikusia Meibomo liaukų veikla, todėl vien akių lašų ne visada pakanka. Pasak gydytojo oftalmologo, svarbi ir nuosekli vokų priežiūra.
„Ji padeda pašalinti ant vokų krašto susikaupusį sekretą, sumažinti mechaninį liaukų užsikimšimą, bakterijų kiekį ir uždegimą palaikančių medžiagų kaupimąsi. Vokų krašto uždegimas dažnai nėra vien infekcija – kur kas dažniau tai lėtinio uždegimo, liaukų užsikimšimo ir ašarų plėvelės nestabilumo derinys. Todėl gydymo tikslas yra ne tik trumpam palengvinti simptomus, bet ir padėti suvaldyti šį lėtinį procesą“, – pažymi gydytojas oftalmologas.
Vokų higiena svarbi tiek esant priekiniam blefaritui, kai uždegimas labiau matomas ties blakstienomis, tiek užpakaliniam blefaritui, susijusiam su Meibomo liaukų veiklos sutrikimu. Priežiūrą namuose geriausia atlikti nuosekliai – pirmiausia 5–10 minučių naudoti šiltą kompresą, kad liaukų sekretas suminkštėtų, vėliau atlikti švelnų vokų masažą kryptimi link blakstienų krašto. Viršutinis vokas masažuojamas iš viršaus žemyn, apatinis – iš apačios aukštyn. Po to vokų kraštą galima nuvalyti specialiomis vokų servetėlėmis, putomis ar tam skirtais tirpalais.
„Svarbiausia – nepersistengti. Geriausia vengti per karštų kompresų, agresyvaus trynimo, spiritinių tirpalų, savarankiško antibiotikų ar steroidinių lašų vartojimo. Pastarieji gali didinti akispūdžio, kataraktos progresavimo ir infekcijų riziką. Net ir iš pažiūros nekalti metodai, pavyzdžiui, vokų valymas kūdikių šampūnu, ne visiems tinka, nes kai kuriems pacientams dirgina akies paviršių“, – atkreipia dėmesį M. Variakojis.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, kartojasi miežiai ar chalazionai, atsiranda skausmas, ryškus paraudimas, pūlingos išskyros, regėjimo pablogėjimas ar šviesos baimė, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu. Apsilankyti pas specialistą naudinga ir tais atvejais, kai žmogus jaučia poreikį dažnai vartoti dirbtines ašaras, tačiau jų poveikis būna trumpalaikis.
„Gydytojas oftalmologas įvertina vokų krašto būklę, blakstienas, liaukų angutes, sekreto kokybę, ašarų plėvelės stabilumą, ragenos ir junginės būklę. Prireikus atliekami papildomi tyrimai, padedantys įvertinti ašarų kiekį, uždegimo požymius ar Meibomo liaukų būklę. Diagnozė nėra vienas testas – tai simptomų, vokų būklės, ašarų plėvelės ir akies paviršiaus požymių visuma, todėl ir gydymas visuomet parenkamas individualiai“, – sako M. Variakojis.
Dažniausiai taikoma vokų higiena, sausos šilumos kompresai, vokų masažas, dirbtinės ašaros be konservantų, ašarų plėvelės kokybę gerinantys lašai, geliai ar tepalai nakčiai. Esant uždegimui, gydytojas gali skirti trumpus vietinių priešuždegiminių vaistų kursus, antibiotikų tepalus ar kitus preparatus. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant rožine ar esant sunkesniam Meibomo liaukų veiklos sutrikimui, gali būti skiriami ir geriamieji vaistai.
Pasak gydytojo oftalmologo, dažnas mitas, kad sausoms akims pakanka bet kokių dirbtinių ašarų. Tačiau jei pagrindinė problema yra ne vandeninio, o lipidinio ašarų sluoksnio trūkumas, vien drėkinamųjų lašų dažnai nepakanka. Tokiais atvejais svarbu ne tik sudrėkinti akies paviršių, bet ir atkurti ašarų plėvelės kokybę, papildyti lipidinį sluoksnį, mažinti uždegimą bei prižiūrėti vokų kraštus.
„Svarbiausias šiuolaikinio gydymo tikslas – ne tik trumpam sudrėkinti akies paviršių, bet ir nutraukti lėtinį uždegiminį ciklą, atkurti stabilesnę ašarų plėvelę bei išsaugoti Meibomo liaukų funkciją, kol dar nėra išsivysčiusi negrįžtama jų atrofija. Kai kuriems pacientams pakanka vokų higienos ir akių lašų, kitiems gali prireikti periodinių klinikinių procedūrų ar priešuždegiminio gydymo“, – pasakoja M. Variakojis.
Apie būklės progresavimą gali įspėti dažnėjantys chalazionai, nuolatinis vokų kraštų paraudimas, išsiplėtusios smulkios kraujagyslės, tirštas ar sunkiai pasišalinantis Meibomo liaukų sekretas, kontaktinių lęšių netoleravimas, regėjimo svyravimai, skausmas ar šviesos baimė. Ypač svarbu nepraleisti ragenos pažeidimo, nes tai jau ne tik komforto, bet ir regėjimo kokybės problema.