Ankstesni tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgščių, maistinių nitratų bei vitaminų A ir C vartojimas gali padėti sumažinti glaukomos riziką.
Be to, mokslininkai tiria, kaip nikotinamidas – vienas iš vitamino B3 variantų – taip pat galėtų padėti sumažinti glaukomos riziką.
Žurnale „JAMA Ophthalmology“ paskelbtas naujas tyrimas, kuriame teigiama, kad nikotinamidas gali padėti sumažinti pirminės atviro kampo glaukomos (POAG) riziką žmonėms, sergantiems akies hipertenzija, kuri yra žinomas glaukomos išsivystymo rizikos veiksnys.
Atsakė, kodėl trumparegystė yra rimta problema: skatina atkreipti dėmesį į du faktorius
Vitaminas B3 glaukomos riziką sumažina 66 proc.
Tyrimo autoriai išanalizavo elektroninių medicininių įrašų duomenis, kurie apėmė apie 2 900 žmonių, sergančių akies hipertenzija. Tiesa, šiems pacientams dar nebuvo diagnozuota glaukoma.
Dalis tyrimo dalyvių vartojo nikotinamido papildus, o patekę į kontrolinę grupę – ne.
Praėjus vidutiniškai 3,7 metų, 51 nikotinamido grupės dalyviui buvo diagnozuota atviro kampo glaukoma (POAG), palyginti su 132 kontrolinės grupės dalyviais.
Susiję straipsniai
Tyrimo pabaigoje mokslininkai nustatė, kad nikotinamidą vartojusiems pacientams POAG išsivystymo rizika buvo 66 proc. mažesnė, taip pat 43 proc. sumažėjo akispūdį mažinančių vaistų skyrimo dažnis ir 62 proc. sumažėjo glaukomos gydymui skirtų lazerinės trabekuloplastikos operacijų skaičius.
Nikotinamidas ir glaukoma: atsargus požiūris
Šiuo metu nikotinamidas nėra patvirtintas kaip glaukomos gydymo ar profilaktikos priemonė.
Nors tai nėra pirmasis tyrimas, kuriame nagrinėjamas nikotinamido ir glaukomos rizikos sąsajos, vis dar kyla klausimų dėl nikotinamido papildų saugumo.
2025 m. kovą Amerikos glaukomos draugija ir Amerikos oftalmologijos akademija paskelbė bendrą pareiškimą dėl nikotinamido papildų saugumo, nes per didelis nikotinamido kiekis gali sukelti kepenų pažeidimus.
Remiantis bendru pareiškimu, šiuo metu vykstančiuose klinikiniuose tyrimuose naudojamos didelės nikotinamido dozės – 3 gramai (g) per dieną. Įprasta nikotinamido dozė yra žymiai mažesnė – nuo 500 miligramų (mg) iki 1 500 mg per dieną.
Galimi per didelio nikotinamido vartojimo šalutiniai poveikiai apima virškinimo trakto sutrikimus, pavyzdžiui, pykinimą ir skrandžio skausmą, galvos skausmus, galvos svaigimą ir nuovargį, taip pat gali kilti rimtesnių pavojų, įskaitant toksinį poveikį kepenims, padidėjusį cukraus kiekį kraujyje ir kraujo sutrikimus.
Būtinas gydytojo leidimas
Tyrime nedalyvavęs oftalmologas Benjaminas Bertas pažymėjo, kad nors tyrimo išvados sutampa su ankstesniais mokslininkų pastebėjimais, prieš pradedant vartoti bet kokius naujus maisto papildus svarbu tai aptarti su savo gydytoju.
„Net jei gydymui nereikia recepto, vis tiek yra tam tikra rizika, įskaitant sąveiką su kitais vaistais ar maisto papildais, kuriuos vartojate, – paaiškino jis ir įspėjo, kad didelės nikotinamido dozės gali pakenkti kepenims.
Jam pritarė Niujorko universiteto (NYU) Grossmano medicinos mokyklos Oftalmologijos katedros docentė Ariana Levin, kuri taip pat nedalyvavo šiame tyrime.
Pasak jos, šeimos gydytojas duos patarimą dėl saugios maisto papildo dozės, atsižvelgs į kitus su paciento sveikata susijusius veiksnius.
„Apskritai, maisto papildai nėra reguliuojami taip griežtai receptiniai vaistai, todėl pacientai turi atidžiai įvertinti produktą, kurį įsigyja fizinėje prekybos vietoje ar internetu“, – patarė A. Levin.
Kas toliau?
Kadangi glaukoma sukelia negrįžtamą žalą, A. Levin teigė, kad svarbiausia yra rasti naujų būdų, kaip užkirsti kelią šiai ligai.
„Kai pacientas suserga glaukoma, diagnozė lieka visam gyvenimui. Galime kontroliuoti glaukomą, tačiau tai nėra liga, kuri praeina“, – pabrėžė A. Levin.
Būtent akispūdžio mažinimas yra svarbiausias glaukomos prevencijos veiksnys.
Pasak B. Berto, didžiausias naujojo tyrimo trūkumas – nėra informacijos, kokia buvo dalyvių vartojama nikotinamido dozė.
„Tyrime tie, kurie vartojo bet kokius vitamino B3 papildus, buvo priskirti prie asmenų, „patekusių į sąlytį“ su nikotinamidu. Todėl būtų labai naudinga atlikti papildomus tyrimus, kuriuose būtų ištirta tiksli dozė, kuri būtų naudinga.
Žinant konkrečią dozę, būtų galima pateikti atitinkamas rekomendacijas dėl galimų šalutinių poveikių stebėjimo“, – paaiškino B. Bertas.
Parengta pagal „AOL“ inf.