Kur pigiausias, o kur brangiausias?
Pagal ŽŪDC duomenis, 2025 m. sausio–rugsėjo mėnesiais vidutinės medaus kainos Lietuvos turgavietėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo nedaug – bendras vidurkis sudarė vos 0,7 proc. – nuo 5,91 iki 5,95 euro.
Tačiau regioniniai skirtumai išliko ryškūs: kai kur kainos beveik nekito, o kai kur šuoliai siekė dviženklį procentą.
Bitininkų teigimu, šiemet gamta nebuvo dosni: pavasaris užsitęsė, buvo vėsus ir lietingas, todėl bičių aktyvumas vėlavo. Vasaros medunešis truko trumpiau negu įprasta, tad pasiūla sumažėjo, o kainos kilo. Lietuvos bitininkų sąjungos duomenimis, kai kur derlius krito penktadaliu.
Panevėžio apskritis tapo lydere pagal kainų augimą – čia kilogramas medaus sausio–rugsėjo mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pabrango 15 proc. – iki 5,74 euro. Toks šuolis rodo, kaip pasiūla ir paklausa gali išjudinti rinką.
Marijampolės apskrityje situacija priešinga – kaina sumažėjo 4,5 proc., arba iki iki 6,12 euro, o Klaipėdoje pokytis vos pastebimas – nuo 6,35 euro iki 6,26 euro.
Vilniaus ir Kauno apskritys išlaikė ramybę: pokytis – vos keli centai – Vilniuje nuo 5,99 euro iki 6 eurų, Kaune nuo 5,9 euro iki 5,92 euro. Vadinasi, sostinės ir Kauno apskrityse pirkėjai mokėjo iš esmės tiek pat, kiek pernai.
Pigiausias – apie 5,7–5,9 euro už kg – medus 2025 m. sausio–rugsėjo mėnesiais buvo Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, brangiausias – Klaipėdos (6,26 euro) ir Marijampolės (6,12 euro) apskričių turguose.
Birželio mėnesį Panevėžio apskrity fiksuotas kainų pikas – 7,33 euro už kilogramą.
„Medaus rinka labai priklauso nuo vietinės pasiūlos, – paaiškino Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė. – Jei sezonas palankus, bitininkai surenka gausų derlių, ir kainos krenta. Tačiau vos prastesnė vasara ar mažesnės atsargos – ir kainos šauna į viršų.“
Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2024 m. importuoto medaus kainos Europoje sumažėjo 15–18 proc., tačiau tai tik trumpam pristabdė brangimą. 2025 m. vietinė pasiūla sumenko, o importuoto medaus dalis rinkoje dar labiau sumažėjo.
Kainų skirtumus tarp miestų lemia ir prekybos tinklų struktūra. Klaipėdoje ir Vilniuje maržos didesnės, o gyventojai – mažiau jautrūs kainai. Regionuose, tokiuose kaip Panevėžys ar Alytus, kainos svyruoja greičiau ir labiau priklauso nuo orų bei vietinių ūkių situacijos.
Kada pirkti medų
Vieni perka medų, kai už lango dar kvepia liepomis, kiti – kai užpuola pirmieji peršalimai. Bet kada iš tiesų verta jį pirkti?
Pastarųjų trejų metų ŽŪDC duomenys rodo aiškų sezoniškumą. Medaus kainų pikas paprastai pasiekiamas žiemą ir ankstyvą pavasarį – nuo vasario iki balandžio, kai išsenka praėjusio sezono atsargos, o naujo derliaus dar nėra. Tuo metu kaina turguose pakyla vidutiniškai 12–18 proc. palyginti su rudens laikotarpiu.
Pigiausias medus būna rudenį – rugsėjį ir spalį, kai bitininkai prekiauja šviežiu derliumi. Tada kilogramo kaina dažniausiai būna apie 15 proc. mažesnė negu per žiemos piką, o kai kuriose turgavietėse nukrenta iki 4,5–5 euro už kilogramą.
„Tai rodo, kad laikas medų pirkti gali būti ne mažiau svarbus negu vieta: rudenį įsigytas stiklainėlis dažnai tampa ne tik pigesnis, bet ir aromatingesnis – tiesiai iš bitininko rankų. Šie kainų svyravimai atspindi ne tik gamtos ciklą, bet ir vartotojų elgseną – pirkėjai linkę kaupti atsargas prieš žiemą, todėl pavasarį kainos kyla greičiausiai“, – komentavo ŽŪDC vyr. ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.