Net 80 proc. lėšų, gautų pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, bus skiriama Valstybės gynybos fondui.
Įsigyti galima iki 3 ha valstybinės žemės sklypus neurbanizuotose teritorijose, tinkamose žemės ūkio veiklai, kurie nėra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai. Vienam asmeniui iš valstybės įsigytų tokių sklypų plotas negali viršyti 21 ha, o bendras asmeniui ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės plotas negali būti didesnis kaip 500 ha.
„Šis sprendimas leidžia ūkininkams pereiti nuo valstybinės žemės nuomos ar laikino naudojimo prie ilgalaikės, stabilios nuosavybės, suteikia aiškių privalumų planuoti ūkio plėtrą, mažinti ilgalaikes išlaidas“, – sako laikinasis Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Dovydas Petraška.
Situaciją žemės ūkyje vadina neeiline: tai gali būti paskutinis lašas
Įsigyti tokią žemę galės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojai, kurie ją teisėtai naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti, o privačių žemės sklypų savininkai – laisvus (neišnuomotus) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su jų nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.
Taip pat nustatyti aiškūs reikalavimai pirkėjams. Fiziniai asmenys privalės būti ne trumpiau kaip trejus metus Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį arba turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir pastaruosius trejus metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Susiję straipsniai
Juridiniai asmenys turės būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus turės sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų.
Prašymai dėl žemės įsigijimo yra teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS).
Kad prašymų teikimas vyktų sklandžiai ir be klaidų, yra parengta atmintinė, kurią rasite čia.