Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame projekte, pagal kurį valstybės rezervo lėšų dalis būtų panaudota kaip „de minimis“ – mažos vertės valstybės pagalba atlyginti ūkininkų dėl šalnų patirtai žalai.
Druskininkų savivaldybei planuojama skirti 13,45 tūkst. eurų, Alytaus rajono savivaldybei – 911 eurų, o Pakruojo rajono savivaldybei – 26,58 tūkst. eurų.
Druskininkų savivaldybės nurodyta žala dėl pavasarį paskelbtos šalnų sukeltos ekstremalios situacijos siekė 63,26 tūkst. eurų, Alytaus rajono savivaldybės – 253,38 tūkst. eurų, Pakruojo rajono savivaldybės – 136,55 tūkst. eurų ir Utenos rajono savivaldybės – 11,84 tūkst. eurų.
Anksčiau skelbta, kad nuo pavasarinių šalnų nukentėjusių sodų ir uogų augintojų nuostoliams kompensuoti skirta 3,3 mln. eurų – 1,1 mln. eurų skyrė Europos Komisija (EK), nurodydama, kad valstybė pati gali prisidėti iki 200 proc. iš nacionalinių lėšų.
Kaip Eltai anksčiau nurodė Finansų ministerija, už šią sumą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sodų ir uogynų savininkams kompensuos 22 proc. patirtos žalos.
Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija siūlo kompensuoti žemės ūkio veiklos subjektų patirtus nuostolius, nukentėjus žemės ūkio augalams, tačiau išskirti nukentėjusius sodus ir uogynus. Dėl šios priežastis tarp kompensacijų gavėjų nenumatyta Utenos rajono savivaldybė.
Numatyta 40,9 tūkst. eurų suma siūloma nuostolius atlyginti 22 proc. patirtos žalos.
Nutarime pažymima, kad savivaldybių pateiktos sumos apskaičiuotos neeliminuojant nepatirtų sąnaudų, tokių, kaip derliaus nuėjimas, kurios būtų patirtos, jei augalai nebūtų nušalę.
Taip pat atsižvelgiama į tai, jog, pagal teisinį reguliavimą, dėl žalos atlyginimo sprendžia ir vietos savivalda.
Kaip nurodo ministerija, savivaldybės mero rezervo lėšos naudojamos ekstremaliosioms situacijoms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti, todėl nutarimu siūloma iš valstybės rezervo lėšų iš dalies atlyginti ūkininkų ir ūkio subjektų patirtą žalą.
ELTA primena, kad Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai, bet vėliau temperatūra smarkiai nukrito ir šalyje prasidėjo stiprios bei ilgai trunkančios šalnos.
Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur — jau vedė ankstyvus vaisius.