Todėl šiemet kaip niekada svarbu remtis ne nuojauta ar įpročiu, o patikrintais duomenimis ir praktikoje išbandytais sprendimais. Būtent šiai temai skirtas „Agrokoncerno“ konferencijų ciklas „Patirtys. Priemonės. Tikslai – dar arčiau jūsų“, nuo vasario 18 d. startuosiantis skirtinguose Lietuvos regionuose.
Apie tai, ko šiandien labiausiai reikia ūkiams, pasakoja „Agrokoncerno“ ekspertai.
Planuojant į ateitį svarbu remtis tyrimais
„Agrokoncerno“ produkto grupės vadovė Liveta Budreckytė įsitikinusi: šiuolaikinėje augalų apsaugoje nebėra vietos atsitiktinumams.
„Šiemet labiausiai rekomenduočiau ne konkrečią „stebuklingą“ priemonę, o sprendimus, paremtus mokslu ir ilgalaikiais tyrimais. Būtent tai šiandien tampa didžiausiu konkurenciniu pranašumu ūkyje.“
Pasak jos, skirtingi metai ir skirtingos agroklimatinės sąlygos reikalauja lankstumo, tačiau lemiamą žodį taria mokslas.
„Mūsų AgroITC komanda nuosekliai tiria įvairias technologijas ir sprendimus jau daug metų. Kadangi kiekvieni metai yra išskirtiniai turime sulaupę nemažai duomenų skirtingomis sąlygomis. Tai ypač svarbu, kad ūkininkams galėtume pateikti ne teorines, o realiai patikrintas rekomendacijas. Nes šiandien neužtenka tiesiog purkšti – reikia suprasti, kodėl, kada ir kokį sprendimą taikyti.“
Paklausta, koks bus šis sezonas, specialistė sako, kad prognozuoti dar anksti.
„Situacija nuo pat rudens – nuo sėjos pradžios – skirtinguose regionuose buvo nevienoda. Ypač sudėtingas startas fiksuotas Žemaitijos regione. Tačiau planavimo darbus esame atlikę iš anksto, įvertinę galimus scenarijus, todėl šį sezoną ūkininkams pristatysime kelias naujoves, kurios padės efektyviau spręsti ligų, piktžolių, kenkėjų iššūkius bei siekti stabilaus, gausaus derliaus.“
Ekspertė akcentuoja ir strateginio planavimo svarbą – dar prieš sezoną būtina įsivertinti skirtingus scenarijus.
„Efektyvi ir ekonomiška augalų apsauga prasideda nuo mąstymo. Visada su komanda planuojame bent tris scenarijus – optimistinį, realistinį ir sudėtingą. Sezono eigoje strategiją galima koreguoti, tačiau pradžioje svarbiausia – ne apriboti galimybes, o jas atverti.“
Ji atkreipia dėmesį, kad per didelis taupumas gali kainuoti kur kas daugiau nei investicija į stiprų pasėlį.
„Kiekvienas laukas turi savo istoriją. Kiekviena veislė – savo potencialą. Ir būtent pradžioje nereikėtų skubėti „taupyti“, jei matote stiprų, perspektyvų pasėlį. Kartais per anksti įjungtas ekonominis režimas kainuoja tonas derliaus.“
L. Budreckytė atkreipia dėmesį, kad šiandien vienas didžiausių iššūkių – informacijos perteklius. Ūkininkai gauna daugybę skirtingų rekomendacijų, tačiau ne visos jos patikimos.
„Itin svarbu remtis bandymų rezultatais. Džiaugiuosi, kad po kiekvieno sezono leidžiame mokslinį leidinį, kuriame ūkininkai gali ramiai įvertinti skirtingų sprendimų efektyvumą. Šiemet konferencijų ciklo metu taip pat dalinsime leidinius, kuriuose atsispindės ne tik praėjusių, bet ir kelių metų tyrimų patirti. Siekiame, kad ūkininkas iš renginio išvažiuotų ne tik su idėjomis, bet su aiškiu veiksmų planu savo ūkiui“, – teigia specialistė.
Anot jos, sistemingas planavimas ir technologinė drausmė leidžia pasiekti ir išskirtinių rezultatų.
„Pernai su komanda oficialiai užfiksavome daugiau nei 9,5 t/ha žieminių kviečių derlių. Tai nėra atsitiktinumas. Tai – sistemingo planavimo, laiku priimtų sprendimų ir technologinės drausmės rezultatas.“
Tokie rezultatai, ekspertės teigimu, gimsta tuomet, kai visa auginimo technologija – nuo veislės pasirinkimo, tręšimo strategijos ir pasėlio tankumo iki augimo reguliavimo bei apsaugos nuo ligų ir kenkėjų – veikia kaip vientisa sistema, sukurta remiantis moksliniais duomenimis.
Ekonomika verčia skaičiuoti kiekvieną žingsnį
„Agrokoncerno“ konsultavimo skyriaus vadovas Simonas Meškauskas į situaciją žvelgia iš ekonominės pusės – jo teigimu, artėjantys metai ūkiams gali būti sudėtingi.
„Manau, kad ūkininkams šie metai nusimato gana sunkūs iš ekonominės perspektyvos. Nemaža dalis Lietuvos ūkių turi didelių bankinių paskolų ir kitų kreditų, kuriuos vienaip ar kitaip teks grąžinti.“ Jis atkreipia dėmesį į pasaulinės rinkos realijas ir sąnaudų spaudimą.
„Pagrindinių Lietuvoje auginamų kultūrų būsimo derliaus pakankamai gerų kainų nežadama ir, žiūrint į perpildytą pasaulio rinką, neturėtų būti. Tręšimo kaštai nėra maži, o žemės savininkai nuomos kainas kasmet tik kelia.“
Pasak jo, situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad tiesioginės ES išmokos iš esmės nesikeičia ar net mažėja, nors būtent jos daugeliu atvejų turėtų padengti žemės nuomos kaštus. Tai reiškia, kad ūkių pelningumas vis labiau priklausys nuo priimamų sprendimų tikslumo.
Ne mažiau iššūkių kelia ir gamtinės sąlygos.
„Ypač sunku prognozuoti būsimas pajamas dėl skirtingai gaunamų derlių, nes jie stipriai priklauso nuo gamtos sąlygų – agroklimatines sąlygas labai sunku arba net neįmanoma nuspėti“, – sako S. Meškauskas. Todėl, anot specialisto, šiandien svarbiausia – veikti strategiškai.
„Reikia plėsti teorines žinias apie taikomas auginimo technologijas, fiksuoti derliaus pardavimo kainas tuomet, kai jos pelningai skaičiuojasi, ir nelaukti pačių aukščiausių kainų, kurios gali taip ir neatsirasti.“
Jis akcentuoja, kad kainos fiksavimas turi būti atidaus skaičiavimo klausimas. Jei kaina dengia savikainą ir leidžia uždirbti, tai jau yra rezultatas. Tuo tarpu per ilgas laukimas gali atnešti nuostolius.
Kalbėdamas apie brangias klaidas, ekspertas išskiria darbų kokybę ir laiką.
„Efektyviai auginti derlių galima tik laiku ir tiksliai, kokybiškai atliekant darbus. Čia vis didesnį vaidmenį atlieka tiksliosios technologijos – tikslusis tręšimas, purškimas, sėjimas.“
Tačiau jis pabrėžia, kad priemonės turi būti taikomos kruopščiai įvertinus konkretaus ūkio dirvožemius, laukų struktūrą ir regioną. Technologinės naujovės, kurios veikia viename Lietuvos regione, nebūtinai bus tokie pat efektyvūs kitame.
Ne mažiau svarbu ir gebėjimas reaguoti į greitai besikeičiančias klimatines sąlygas – kartais planus tenka koreguoti ne per mėnesį, o per savaitę.
S. Meškauskas akcentuoja, kad praktikoje pasiteisina tie sprendimai, kurie išbandyti Lietuvoje.
„Agrokoncerno platinami produktai yra patikrinti jau eilę metų Lietuvos sąlygose ir tik tuomet pateikiami į rinką, jei sukuria geriausią gaunamą rezultatą. Šių produktų sudėtis ir veikliosios medžiagos parinktos pagal technologinius reikalavimus. Jie pasižymi tiksliomis formuliacijomis, efektyviomis normomis.“
Pašnekovas džiaugiasi, kad geriausių rezultatų siekti padeda „Agrokoncerno“ komandoje veikiantis mokslinis skyrius. Jis suteikia daug tikslios informacijos apie esamą situaciją, tyrimų rezultatus, kurie padeda kitiems komandos nariams tiksliai ir be interpretacijų teikti kokybiškas rekomendacijas.
Trąšų rinka: apsispręsti verta iš anksto
„Agrokoncerno“ trąšų grupės vadovas Arūnas Sapitavičius atkreipia dėmesį į papildomą neapibrėžtumą trąšų rinkoje – naujus mokesčius ir kainų svyravimus, kurių tikrasis mastas dar iki galo nėra aiškus.
„Nors šiandien kalbų daug, kad mokestis gali būti panaikintas ar sustabdytas, tačiau jeigu tai ir nutiktų, Lietuvos ūkininkams tai naudos neduotų.“
Anot jo, problema slypi ne tik pačiame mokestyje, bet ir rinkos reakcijoje.
„Šis mokestis parodys tikrą Europos gamintojų veidą, nes jiems trąšų savikaina, kaip kalbama oficialiai, šiemet padidės tik 1 proc., kai įperkamos atvežtinės prekės ūkininkams brangs mažiausiai 10 proc.“
Trąšų grupės vadovas pabrėžia, kad šiandien dar niekas tiksliai nežino, koks bus galutinis mokestis importuotojams, todėl rinka gyvena laukimo režimu. Tiek tiekėjai, tiek ūkininkai vertina situaciją atsargiai, ieško sandėliuose likusių senesnių partijų, nes kainų šuolio mastas daugelį nustebino.
Papildomą įtampą kuria ir azotinių trąšų segmentas, kur kainą stipriai veikia dujų kaina Europoje.
Pasak A. Sapitavičiaus, šiemet daliai ūkių poveikis gali būti švelnesnis, nes dalis trąšų buvo įsigyta iki mokesčio įvedimo. Tačiau kitais metais situacija gali būti gerokai sudėtingesnė.
„Ūkininkai privalo skaičiuoti savo įdėjimus, darbus atlikti kokybiškai, laiku ir viską planuoti į priekį.“
Jis siūlo keisti ir patį požiūrį į planavimą.
„Pirmiausia turime suprasti, kad viskas prasideda nuo žemės ir tik vėliau kainos, mokesčiai ir pelnas ar nuostolis. Šiandien labai svarbu turėti aiškų planą ko tikimės galutiniame rezultate ir kalba eina ne kiek pinigų aš uždirbsiu, o kiek derliaus galiu gauti, kokių medžiagų dar reikės įsigyti ir kiek visa tai kainuos. Labai rimtai paskaičiuoti pasėlių atsiperkamumą – derliaus savikainą,“ – pabrėžia jis.
Čia vis svarbesnį vaidmenį atlieka išmaniosios technologijos – kintamos normos tręšimas, azoto sensoriai, derlingumo žemėlapiai. „Privalome eiti koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, nes už kelių metų mokesčiai bus dar didesni, o investicijos į technologijas per 2–3 metus atsiperka“, – teigia specialistas.
Žinios, kurios virsta konkrečiais rezultatais
Konferencijų ciklo „Patirtys. Priemonės. Tikslai“ misija – ne tik pristatyti produktus ar technologijas, bet suteikti ūkininkams aiškų veiksmų planą. Renginių metu bus dalinamasi tiek teorine, tiek praktine informacija, sukaupta per kelerius metus vykdytų tyrimų ir bandymų.
Planuojama surengti 20 konferencijų skirtinguose Lietuvos regionuose, kad aktuali informacija pasiektų kuo daugiau ūkių.
Kaip sutaria ekspertai, šiandien didžiausia rizika – veikti remiantis nuojauta. O didžiausias pranašumas laukia tuomet, kai sprendimai paremiami tiksliais duomenimis, aiškiais tikslais ir laiku pasirinktomis priemonėmis.