Naujienų portalas Lrytas susisiekė su P. Šiaučiūnu ir pasidomėjo, kaip jis jaučiasi, tačiau Petras nedaugžodžiavo, sakė, kad šiuo metu jam paskirtas lovos režimas ir nuoširdžiai tikisi, kad viskas galiausiai bus gerai. Pasidomėjome, kokia situacija jo avių ūkyje, kokie ateities planai po nelaimės.
Įgriuvo tvarto stogas
Primename, kad ūkininkas apie nutikusią nelaimę paskelbė savo socialinio tinklo paskyroje.
„Gal kas gali padėti, esu šiek tiek paralyžiuotomis kojomis. Reikia nukasti sniegą nuo tvarto stogo, kad avių visiškai neprispaustų. Jei turit laiko, atvažiuokit pagelbėti“, – tokiu prašymu speiguotą sekmadienį į savo sekėjus kreipėsi ūkininkas P. Šiaučiūnas.
Vyras pagalbos prašė norėdamas išgelbėti sniego svorio neatlaikantį tvartą ir jame esančias avis. Nors pagalbos prašymas buvo išgirstas ir susitelkę žmonės atvyko padėti su technika nuo stogo nukasti sniego, tvarto išgelbėti nespėjo.
„Nebespėjom“, – pranešė ūkininkas ir pasidalino sugriuvusio tvarto vaizdais.
„Tokių dalykų nesuplanuosi ir jiems nėra tinkamo laiko... Tvartą seniai reikėjo griauti ir naują statyti, bet avys per 10 metų tiek pinigų nesugeneruos, kad galėčiau pasiimti paskolą naujo statybai. Tentinio angaro kultūros paveldo kieme nestatysiu! Todėl vis ramstau ir lopau, kad dar bent metus atstovėtų. Jei heiteriai būtų normalūs ir būtų pasakę, kad tiek sniego bus, būčiau parėmęs papildomų pagalių!
Penktadienį dirbant prie avių paralyžiavo kojas (ne pirmas kartas, nes turiu stuburo defektų). Šiek tiek laiko užtruks, bet dviratį mint ir ralyje važiuoti galėsiu. Vakar naktį stipriai snigo, tad šiandien ryte pradėjo traškėti stogas ir įgriuvo dalis perdangos. Atvažiavo pagalba ir bandė nukasti sniegą, bet bekasant įgriuvo 1/3 tvarto stogo. Avys buvo viduje, nors galėjo išeiti į lauką, nes avys toks sutvėrimas, net ir į degantį tvartą bėgs atgal, nemąsto, kaip ir heiteriai.
Ačiū, kas padėjote sutvarkyti nuolaužas ir išgelbėti likusią dalį tvarto, visos avys gyvos ir sveikos. Bandant paremti likusią perdangos dalį nepavyko komandinis darbas, kuris paliks prisiminimą apie šią istoriją, vienas trumpesnis pirštas (sutraiškė piršto galą). Šia žiemą, tikiuosi, avys pragyvens susispaudusios šonais tame plote, kuris liko sveikas.
Gal pavasaris greit ateis... Sulaukiau pasiūlymų padėti finansiškai, bet. Šia minutę manau, kad naujo tvarto nepastatysim net ir su finansine pagalba. O ir žinant, kiek kainuotų naujas tvartas ir kiek avys generuoja pinigų, būtų dar viena našta, kuri vilksis dešimtmetį iš paskos. Žinoma, jei būtų taip, kad porą metų gamta pagailėtų, ligos aplenktų, grūdai užderėtų ir kainos būtų....
Tada taip, verta. Jau nuo rudens dėlioju mintyse parduot pusę žemės, atiduot skolas ir kažką kitaip bandyt. Žemės ūkis yra pašaukimas, bet ūkininkai, užbaigę tai, sako, nebegrįžtų atgal. Aišku, čia gal su visais darbais taip, nežinau, nedaug darbų teko turėti per gyvenimą, tad kažkaip manau, kad šitas yra labai garbingas ir svarbus visiems. Ačiū visiem už pagalbą, tiek fizinę, tiek moralinę, vis tiek ateis pavasaris ir jis bus nuostabus“, – savo socialiniame tinkle rašė P. Šiaučiūnas.
Iššūkių daug
„Dėl ūkio ateities kol kas turiu dvejopų minčių. Vis dėlto jaučiu žmonių palaikymą, todėl manau, kad reikės statyti naują tvartą. Jo kaina labai priklauso nuo to, ar statytum pats, ar samdytum įmonę. Prieš maždaug dešimt metų buvau parengęs projektą, pagal kurį tvarto statyba būtų kainavusi apie 700 tūkst. eurų. Pastatas būtų nemažas – su įvairiomis patalpomis, net su vieta skerdyklai, ne tik gyvuliams laikyti.
Jei statyčiau pats, organizuodamas darbus, kaina galėtų siekti apie 100–200 tūkst. eurų. Turiu patirties įgyvendinant projektus, todėl galėčiau organizuoti statybos procesą“, – pasakojo jis.
P. Šiaučiūnas svarsto, kad jeigu pastatytų tokį tvartą, kokį įsivaizduoja, jame galėtų laikyti bent 500 avių (motinų).
„Dabar su prieaugiu turiu apie 300–400 avių. Šiuo metu jos laikomos gana ankštai, bet kažkaip teks susispaudus sulaukti pavasario“, – paaiškino jis, nes kol kas galimybių kažką atstatyti neturi ir džiaugiasi kiekvieno pagalba.
Visgi ūkininkas svajoja ne tik turėti tvartą, bet ir plėsti ūkį, nes yra įsitikinęs, kad Lietuvoje užaugintų gyvulių mėsa turėtų ir likti Lietuvoje.
„Šiuo metu turiu tik avis – kitų gyvulių nelaikau. Jei pastatyčiau tokį tvartą, kokį įsivaizduoju, galėčiau laikyti bent 500 avių motinų“, – kalbėjo jis.
Visgi, anot ūkininko, ir mėsos realizavimas sudėtingas.
„Skerdimas, transportavimas ir pardavimas kainuoja daug, o pirkėjai dažnai renkasi pigesnę importinę produkciją“, – guodėsi jis ir pridūrė, kad jeigu turėtų savo skerdyklą, patalpas ir šaldymo įrangą, žmonės galėtų atvykti tiesiai į ūkį pirkti produkcijos, ir ekonominiai rodikliai būtų geresni.
Tačiau tam, anot jo, reikia didelių investicijų.
Padėti gali tik žmonės
Pasak A. Šiaučiūno, žmonių parama tikrai padėtų išspręsti dabartinę situaciją.
„Ūkis kol kas nėra labai pelningas – dažniausiai patiriami nuostoliai, nes savikaina didesnė už pardavimo kainą. Žemės nederlingos, derlius mažas, o produkcijos kainos beveik nepasikeitusios nuo senų laikų. Technika taip pat brangiai kainuoja – vien technikos serviso iškvietimas gali atsieiti apie 2 tūkst. eurų, neskaičiuojant remonto dalių“, – apie užgriuvusias nesėkmes kalbėjo ūkininkas.
Tačiau jo vizija – šviesi. Ūkininkas mano, kad turi gyvuoti mišrus ūkio modelis, kai augini pašarus, laikai gyvulius ir parduodi galutinį produktą – mėsą.
Šiandien, pasak P. Šiaučiūno, valstybės parama smulkiesiems ūkiams labai ribota. Didžiausia parama skiriama stambiems ūkiams, bankai taip pat linkę finansuoti tik dideles įmones.
„Mažiems ūkiams išgyventi sudėtinga, todėl mano ūkis, esantis Rokiškio rajone, gali išsilaikyti tik su žmonių pagalba, – kalbėjo jis.
Norintys prisidėti ir padėti Petrui pasistatyti tvartą avims, galite prisidėti:
„Niekada nenustokime tikėti. Jai manote kad dar neturėčiau pasiduoti, čia mano sąskaita paramai: PETRAS ŠIAUČIŪNAS, LT937300010105169759“, – savo socialinio tinklo paskyroje pagalbos prašymu dalinosi ūkininkas.