Kaip Eltai nurodė VMVT, trečiadienį vykusio posėdžio metu buvo aptartos galimybės naudoti cheminę kastraciją, aiškintasi dėl imunovakcinacijos veiksmingumo.
„(Trečiadienį – ELTA) vyko beveik dviejų valandų darbo grupės posėdis, skirtas paršelių kastravimo alternatyvoms aptarti. Analizuojamas vienos iš alternatyvų – cheminės kastracijos – naudojimas, tačiau taip pat aiškintasi dėl imunovakcinacijos veiksmingumo“, – Eltai pateiktame komentare nurodė VMVT.
„Diskutuojama ir apie paršelių nekastravimą apskritai, taigi sekančiam posėdžiui yra numatyta išsiaiškinti probleminius klausimus. Prie šio posėdžio buvo prisijungę pramonininkų ir prekybininkų asociacijų atstovai, taip pat pateikę savo pastebėjimus“, – teigia tarnyba.
Susiję straipsniai
Pasak VMVT, kitas darbo grupės posėdis numatytas gegužę.
„Klausimas dar nebaigiamas ir galutinių išvadų šiuo metu dar nėra“, – teigiama atsakyme Eltai.
Savo ruožtu nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė tikina, jog svarbiausia, kad išimtis, sudaranti sąlygas paršelius kastruoti be nuskausminamųjų, būtų panaikinta, o kokių alternatyvių priemonių imsis ūkininkai, esą yra jų pasirinkimo laisvė.
„Imunokastracija yra taikoma kai kuriose šalyse. Tai yra gyvūnui neskausmingiausias variantas ir jis yra ūkininkams ekonomiškai geriausias (…).
Siekis yra uždrausti išimtį, kuri leidžia tuos paršelius pjaustyti be nuskausminamųjų, o kaip jau tada tą išspręs ūkininkai: ar bus nuskausminami (paršeliai – ELTA), ar imunokastracija, ar išvis nekastruos, nes tai irgi yra populiarus sprendimas tiesiog nekastruoti gyvūnų, tai čia jau yra kiekvieno ūkininko reikalas. Alternatyvų yra daugybė ir niekas nesako, kad jūs privalote daryti taip. Labiau yra toks, kad jums draudžiama pjaustyti gyvūnus be nuskausminamųjų“, – Eltai sakė organizacijos vadovė.
„Kad pavyks (uždrausti šią išimtį – ELTA), tai aš neabejoju. Klausimas yra, per kiek laiko. Bent jau „Tušti narvai“ tęs kampaniją tol, kol šitas dalykas bus uždraustas“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, praėjusių metų gruodį buvo surengtas penktasis nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ protestas, skirtas paskatinti VMVT direktorę Audronę Mikalauskienę saugoti gyvūnus Lietuvoje ir imtis veiksmų, uždraudžiant be nuskausminamųjų kastruoti paršelius.
Dėl šiuo metu galiojančios tvarkos pakeitimo organizacija viešai kreipėsi į VMVT vadovę A. Mikalauskienę, pasak jų, galinčią vienu parašu pakeisti esamą situaciją, tačiau norimo rezultato nepasiekė.
„Tuščių narvų“ duomenimis, paršelių kastraciją be nuskausminamųjų jau yra uždraudusi Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija, o griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje.
Paršeliai paprastai kastruojami siekiant sumažinti agresyvų elgesį, taip pat – norint išvengti nemalonaus kuilio mėsos kvapo.