„Prienų vandenys“ neturi problemų atiduodant sausintą dumblą. „Parengus tręšimo planus visas dumblas mielai paimamas Prienų rajono ūkininkų. Tam tikrais atvejais tai – puiki alternatyva pabrangusioms trąšoms“, – sako „Prienų vandenų“ vadovas Rimantas Ignatavičius, kurio teigimu, per metus įmonėje susidaro apie 80 tonų dumblo.
Jo žiniomis, Prienų miesto nuotekas valantis „Birštono vandentiekis“ taip pat visą dumblą panaudoja žemei tręšti.
Dzūkai sausina
Situaciją žemės ūkyje vadina neeiline: tai gali būti paskutinis lašas
Štai „Varėnos vandenys“ ūkininkams nemokamai parengia tręšimo planus, suderina juos su savivaldybe bei Aplinkos apsaugos agentūra. Bendrovės nuotekų valymo įrenginiuose tvarkomas apdorotas dumblas yra aukščiausios A klasės ir aukščiausios I kategorijos, todėl jo galima įterpti daugiau į gruntą, bet visais atvejais tiek, kiek leidžia Aplinkos ministerijos reikalavimai.
„Elektrėnų komunalinio ūkio“ vandens tarnybos vadovas Gediminas Jogminas teigia, jog sausintas dumblas yra alternatyva esamoms trąšoms, tik pagal tręšimo planus yra parenkami tinkami laukai ūkininkams, kuriuos ūkininkai gali tręšti tokiu dumblu.
Susiję straipsniai
Dalis vandentvarkos įmonių centrifugoje sausintą dumblą kompostuoja su bioskaidžiomis atliekomis – šakomis, žole, šiaudais, lapais ir gamina kompostą, kurį nemokamai atiduoda ūkininkams mainais į šiaudus.
Kiek kitą kryptį pasirinko šilutiškiai. Ten skystas dumblas apdorojamas, kol tampa patogios struktūros – džiovinto dumblo granulėmis.
„Šilutės dumblo tvarkymo įrenginiuose pagamintos nuotekų dumblo granulės pagal sunkiųjų metalų koncentraciją priskiriamos aukščiausiai kategorijai bei klasei ir yra saugios naudoti tręšimui“, – sako „Šilutės vandenų“ vadovas Alfredas Markvaldas.
Jo teigimu, granulės nieko nekainuoja, yra aukštos kokybės, todėl ūkinkininkai dėl jų konkuruoja.
Įmonių vadovai pastebi, kad situacija kiek pagerėjo, kai Aplinkos ministerija palengvino dumblo naudojimo reikalavimus tręšimui bei rekultivavimui, kurie buvo bene griežčiausi ES: kurį laiką Lietuvos ūkininkai dumblu negalėjo tręšti net pakelių, nors tai darė Vokietija, Belgija, Nyderlandai ar Graikija.
Visgi dumblo naudojimo reglamentavimas nėra sutvarkytas iki galo. Šiuo metu galiojantis teisės aktas reikalauja atlikti parazitologinius dumblo tyrimus akredituotose laboratorijose, nors tokių galimybių Lietuvoje nėra. Šiuo klausimu Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA) jau pernai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kuri pažadėjo reikalavimą panaikinti.
Europa dairosi alternatyvų
LVTA prezidento Eimanto Kirkliausko teigimu, Aplinkos ministerija neturėtų griežtinti Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų, kadangi vėl atsiras problema, kur panaudoti susidarantį dumblą, ir jis vėl pradės kauptis vandentvarkos įmonėse.
Anot E. Kirkliausko, ateityje reiktų daugiau apdoroto dumblo naudoti laukų tręšimui, kompostavimui ir pažeistų teritorijų rekultivavimui. Net ir prasčiausios kategorijos dumblas gali būti naudojamas nepavojingų atliekų sąvartynų rekultivacijai.
E. Kirkliauskui pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto prof. dr. Algirdas Radzevičius, kurio teigimu, nuotekų dumblo kompostavimas yra vienas svarbiausių tarpinės nuotekų valymo grandies procesų, leidžiančių organinėmis medžiagomis ir neorganinėmis priemaišomis prisotintą žaliavą paversti agronomiškai vertingu, stabilizuotu produktu.
„Šis procesas atliekamas dešimtyje nuotekų dumblo kompostavimo aikštelių Lietuvoje. Įterpiant į nuotekų dumblą kitas bioskaidžias medžiagas – šiaudus, medžių lapus ir smulkias šakas, žemės ūkio gamybos atliekas, jos sumažina sunkiųjų metalų ir patogenų koncentraciją, pagerina fizikines ir chemines komposto savybes“, – sako mokslininkas.
Anot A. Radzevičiaus, kompostavimas yra kompleksinis mikrobiologinis-biocheminis procesas, kuriam užtikrinti reikalingos dumblo kaupų maišymo ir aeravimo technologijos, gerinančios dumblo homogenizavimo efektyvumą.
„Kompostavimo procesas paprastai trunka daugiau kaip 60 dienų. Ši tradicinė kompostavimo technologija turi trūkumų: lėtą skaidymą, ilgą kompostavimo trukmę, intensyvų kvapų susidarymą, sunkiųjų metalų mobilumo riziką ir ribotą produkto agronominę vertę“, – sako prof. dr. A. Radzevičius.
Pasak jo, jau dabar ieškoma būdų, kaip pagerinti kompostuoto dumblo kokybę, sutrumpinti kompostavimo trukmę ir padidinti dumblo kompostavimo aikštelių našumą.
„Verslo logika atsisuko mūsų link, – šypteli E. Kirkliauskas. – Stipriai išaugus trąšų kainoms, vandentvarkos įmonės šiuo metu problemų nebeturi, nes ūkininkai noriai ima įvairiai apdorotą dumblą žemės tręšimui. Aišku, reikia orientuotis į technines kultūras, kad ir pakelių apželdinimą. Tad norėtųsi ir toliau išlaikyti šią teisingą liniją. Svarbu, kad Aplinkos ministerija neprikurtų dirbtinų kliūčių“.