Lietuvos mokslininkai atrado kone stebuklingą žaliavą: tinka ir maistui, ir net farmacijai

Iš Kauno raj., Garliavos, kilusi L. Rakauskaitė pasakojo, kad susidomėjimą maisto sauga paskatino tėčio darbas šioje srityje. „Atrodė įdomu, ką jis daro, ir man tai pasirodė artima. Po maisto saugos ir kokybės studijų kolegijoje mokslus tęsiau VDU ŽŪA, kur pasirinkau Augalinių maisto žaliavų kokybės ir saugos studijų programą, kuri šiuo metu vadinasi – Maisto sistemos ir inovacijos. O dabar esu agronomijos srities doktorantė“, – sako L. Rakauskaitė.

Pasak Lauros, augalinės kilmės žaliavų tyrimai suteikia daug galimybių ieškoti naujų jų panaudojimo būdų. „Atliekos dažnai nėra atliekos – tai tiesiog dar neatrasti ištekliai. Taip gimė ir dabartinis tyrimas – kadangi morkos yra plačiai auginamos ir vartojamos, o jų lapai – nepanaudojami, nusprendėme ištirti jų potencialą“, – pasakoja ji.

Morkų lapai dažniausiai lieka laukuose, kompostuojami ar tiesiog utilizuojami. Tačiau, anot doktorantės, tai nėra bevertė žaliava. „Tai veikiau antrinė žaliava, turinti daug vertingų medžiagų. O ekstraktai – tai koncentruota nauda iš augalo. Vertingosios medžiagos specialiais metodais išgaunamos iš augalinės žaliavos, šiuo atveju – iš morkų lapų“, – pabrėžia L. Rakauskaitė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad morkų lapuose aptinkama antioksidantų, fenolinių junginių, flavonoidų, chlorofilų, kai kurių vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos gali būti naudingos maisto, kosmetikos ar net farmacijos srityse.

„Šie junginiai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis – jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus organizme ir mažinti oksidacinį stresą, kuris siejamas su priešlaikiniu senėjimu bei įvairių lėtinių ligų vystymusi. Taip pat kai kurie iš šių junginių gali turėti antimikrobinį, priešuždegiminį ar apsauginį poveikį žmogaus organizmui“, – dalijasi Laura.

Morkų ekstraktams išgauti doktorantė taiko vadinamuosius žaliuosius metodus – mikrobangų ir ultragarso ekstrakciją. „Paprastai tariant, taikant šiuos metodus vertingos medžiagos iš morkų lapų yra lyg „ištraukiamos“ į tirpiklį, kurį vėliau tiriame ir vertiname jo sudėtį bei savybes“, – sako Laura.

Vienas svarbiausių tyrimo atradimų – morkų lapų ekstraktai pasižymi antimikrobiniu poveikiu. „Gauti rezultatai parodė, kad morkų lapų ekstraktai gali slopinti tam tikrų bakterijų augimą. Tai labai reikšminga, nes ateityje jie galėtų būti naudojami kaip natūralūs konservantai arba funkciniai maisto priedai“, – teigia Laura.

Tai reikštų galimybę ilgiau išlaikyti produktų kokybę ir saugumą, kartu mažinant sintetinių priedų poreikį.

Doktorantė įsitikinusi, kad tokie ekstraktai galėtų būti naudojami plačiai.

„Morkų lapų ekstraktai galėtų būti naudojami kaip natūralūs antioksidantai maisto produktuose ar kosmetikoje – pavyzdžiui, kremuose ar veido kaukėse. Šiuos antrinius produktus taip pat būtų galima panaudoti maisto papildų ar funkcinių produktų kūrimui. Jeigu laboratoriniai rezultatai pasitvirtins didesniu mastu, ateityje būtų galima pereiti prie pilotinės gamybos ir net komercializacijos“, – įsitikinusi Laura.

Nors laboratoriniai ekstraktai yra koncentruoti ir griežtai kontroliuojami, morkų lapus verta panaudoti ir namuose, kad ir kasdienėje virtuvėje.

„Namų sąlygomis morkų lapus taip pat galime naudoti. Švarius, be pesticidų ar kenkėjų pėdsakų lapus galime naudoti pesto, sriuboms, kokteiliams ar arbatoms. Galima džiovinti ir naudoti kaip prieskonį“, – vardija Laura.

Ji primena, kad vertingų medžiagų gausu ir kituose dažnai išmetamuose produktuose – burokėlių lapuose, brokolių stiebuose, svogūnų lukštuose ar obuolių išspaudose. „Juose taip pat yra daug vertingų medžiagų, o receptų, ką būtų galima pagaminti iš šių produktų, gausu. Šie produktai daug naudingesni mūsų sveikatai, nei greitai paruošiami maisto produktai“, – dalijasi doktorantė.

Paklausta, kaip įsivaizduoja žemės ūkio pramonę po 10–20 metų, Laura neabejoja: ateityje beveik niekas nebus laikoma atlieka.

„Judėsime link visiško žaliavos panaudojimo. Kursime bioingredientus, bioplastikus, natūralius konservantus ir kitus tvarius produktus. Tokie tyrimai prisidės prie tvaresnės ir inovatyvesnės agropramonės kūrimo“, – sako ji.

Jos teigimu, būtent žiedinė ekonomika ir gebėjimas pamatyti vertę ten, kur anksčiau matėme tik atliekas, taps vienu svarbiausių ateities konkurencingumo veiksnių.

Jos nuomone, inovacijos gali sumažinti maisto ir agroatliekų švaistymą. Užuot tausotiną žaliavą išmetus, ją galima perdirbti į vertingus produktus. Tai mažina atliekų kiekį ir kuria papildomą vertę. Be to, pramonė ieško būdų mažinti atliekas ir CO2 emisijas. Žmonės taip pat vis labiau rūpinasi sveikata – renkasi mažiau perdirbtų produktų, daugiau gamina namuose.

„Tikiuosi, kad mano tyrimas prisidės prie sintetinių priedų pakeitimo natūralesniais“, – sako jaunoji mokslininkė.