„Man svarbu skleisti žinią, kad tik išsaugoję bites galėsime išlaikyti mums įprastą miesto aplinką. Bitės yra neatsiejama ekosistemos dalis, jų vaidmuo biologinės įvairovės palaikyme – milžiniškas. Rūpindamamiesi bitėmis tiesiogiai prisidedame prie augalų apdulkintojų išsaugojimo, o kartu – prie sveikesnės ir žalesnės aplinkos kūrimo“, – sako Paulius Chockevičius, miesto bitininkystės pradininkas Lietuvoje, „urbanbee.lt“ įkūrėjas ir Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys.
Nors bitininkystė Pauliaus gyvenime atsirado ne iš karto, ji nebuvo atsitiktinė: bitininkavo jo senelis, o krikšto tėvas paskatino jauną vyrą imtis praktikos. Pradėjęs nuo kelių avilių Kauno rajono botaniniame draustinyje, Paulius pamažu plėtė savo bityną.
„Bitininkaudamas supratau, kad noriu tam skirti visą laiką. Ėmiau galvoti apie naują santykį su aplinka, apie tai, kaip galėčiau prisidėti prie jos puoselėjimo. Tai skatino ieškoti žinių, studijuoti“, – prisimena dabar jau apie 150 bičių šeimų miestuose globojantis bitininkas.
Ferma iš ateities: karvėms čia groja klasikinė muzika, sveikatą stebi modernios technologijos
Baigęs mokslus ir sėkmingai dirbęs finansų srityje, Paulius nusprendė gilinti ekologijos žinias ir pasirinko ekologijos magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete.
„Džiaugiuosi pasinėręs į aplinkos mokslus. Tai ne tik įdomi sritis – ji moko priimti klimato kaitos iššūkius, keistis pačiam ir įkvėpti bendruomenę. Ekologiją matau kaip ateities mokslą, skatinantį domėtis inovacijomis, bet kartu nepamiršti protėvių tradicijų“, – sako Paulius.
Susiję straipsniai
Domėjimasis ekologija jį atvedė prie miesto bitininkystės idėjos, su kuria susipažino Londone (Jungtinė Karalystė), kur prižiūrėjo apie 500 bičių šeimų. Pasitikėdamas sukaupta patirtimi, jis įkūrė miesto bitininkystės paslaugų verslą. Bičių šeimos sėkmingai įkurdintos ant pastatų stogų Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Rygoje (Latvija).
„Gal skamba paradoksaliai, bet miestai bitėms yra labai tinkami. Joms patinka įsikurti aukščiau – tam stogai puikiai tinka. Be to, miestuose ilgesnis sezonas, didelė nektaringų augalų įvairovė“, – pasakoja Paulius. Jis mitais vadina teiginius, esą miesto medus prastesnis: atlikti tyrimai rodo, kad jis yra aukštos kokybės, įvairiaskonis ir vertingas.
Vis dėlto svarbiausias miesto bitininkystės tikslas – ne medus, o gamtos apdulkintojų išsaugojimas ir galimybė miestiečiams matyti bites savo aplinkoje, būti arčiau gamtos. Šiuo požiūriu miesto bitininkystės nauda – neišmatuojama.
Paulius siekia, kad miesto bitininkystė būtų žinoma ne tik Lietuvoje. Jis dirba su verslais ir organizacijomis, padeda kurti tvarias bendruomenes, kurios pačios rūpinasi bitėmis. Nuo 2019 m. ant pastatų stogų prižiūrimų bičių šeimų daugėja, o tai – aiškus įrodymas, kad bitės mieste gali gyventi, o bitininkystė tampa veiksmingu tvarumo įrankiu.
Pauliaus planuose – daugiau mokslinių tyrimų, edukacijų ir bendruomeninių veiklų. Jis domisi ir kamanių šeimomis.
„Kamanės – natūralus ir labai efektyvus būdas pagerinti augalų apdulkinimą. Jos gali apdulkinti ypatingos sandaros žiedus, yra aktyvios net vėsesniu oru ir suteikia daug džiaugsmo stebint jų gyvenimą“, – pasakoja bitininkas.
Galiausiai, kaip sako pats Paulius, bitės – tai mūsų ateitis, o prisilietimas prie jų darbo iš arti tampa puikiu būdu stiprinti bendruomeniškumą. Bičiulystės vertybės – sąžiningumas, draugiškumas, pagalba ir tausojimas – išlieka tokios pat svarbios kaip ir senovėje.