Anot jo, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rugpjūtį turėtų suderinti paramos skyrimo schemą, pagal kurią ūkininkams nereikėtų pildyti prašymų ar kitų dokumentų – lėšos būtų išmokamos remiantis ministerijos turimais duomenimis.
„Kalbame apie nulinę biurokratiją, o tai reiškia, kad ūkininkams nereikės rašyti nei prašymų, nei pildyti kažkokių formų ar paraiškų. Bus su turimais duomenimis sugeneruota forma ir ūkininkai tiesiog gaus į savo sąskaitą tą piniginės pagalbos sumą, priklausomai nuo to, kokio dydžio yra ūkis“, – pirmadienį, rugpjūčio 10 d., žurnalistams Vyriausybėje sakė K. Mažeika.
Ministras teigė, kad dėl ribotos paramos sumos daugiausia dėmesio bus skiriama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o išmokos bus vienkartinės.
Prieš javapjūtę – ką jau matome laukuose ir kokias pamokas šis sezonas paliks kitiems metams
„Žinome, kad pinigų suma yra tokia, kokia yra, todėl akcentuojamės į smulkius ir vidutinius ūkius. Pats mechanizmas buvo suderintas su socialiniais partneriais“, – sakė jis.
Pasak ŽŪM vadovo, vidutinė išmoka ūkininkams sieks apie 3,5 tūkst. eurų, tačiau galutinė suma priklausys nuo modelio, kuris bus sutartas.
Susiję straipsniai
„Kalbama apie maždaug 3,5 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokį modelį sutarsime su socialiniais partneriais. Turime atliepti energetikos iššūkius ūkiuose, kalbant apie augalininkystę ir kitus sektorius. Akcentas šiek tiek dedamas ir į pieno ūkius, nes ta krizė, kuri tęsiasi jau 3 metus, išties reikalauja sprendimų, nes ūkiai patiria didžiulių finansinių nuostolių“, – tikino K. Mažeika.
Anot jo, bus vertinamas gyvulių skaičius, žemės sklypo plotas.
„Yra tam tikra riba, turime veikiančius modelius. Pagal įstatymą iki 500 hektarų gali turėti vienas rodiklis. Pagal ekoschemas yra iki 300 hektarų ūkiams taikomos būtent tos išmokos, nuo kurių toliau mažėja. Vadinasi, yra keli modeliai. Pagal juos apsispręsime ir nuspręsime – yra turbūt tas vidutinis arba šeimos ūkis ir tai, kas yra žemiau“, – sakė ministras.
K. Mažeikos teigimu, apie finansinio įrankio taikymą turės būti informuojama Europos Komisija (EK), tačiau manoma, kad šių metų spalį–lapkritį parama galėtų būti paskirstyta.
Sako, kad krizė – maksimali
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas teigė, kad žemdirbių bendruomenė teigiamai vertina Vyriausybės sprendimą nacionalinėmis lėšomis 100 proc. prisidėti prie ES paramos paketo.
„Žinoma, mes visada gal norime daugiau, buvo galima prisidėti ir daugiau, bet negalime stipriai kritikuoti, nes kompensacija, kad ir kokia bus – ji bus. Noriu pagirti Vyriausybę dėl tokio žingsnio“, – sakė G. Špakauskas.
Jis akcentavo, kad kuras sudaro didžiausią dalį produkcijos savikainos, tačiau žemdirbiai parduodamos produkcijos kainos nusistatyti negali – ji yra priklausoma nuo pasaulinės biržos kainų.
„Kas liečia energetinę krizę, reikia paminėti, kad žemės ūkio sektorius yra ypač jautrus, todėl, kad tai palietė tiesiogiai kuro ir trąšų kainas, o tai sudaro didžiausią savikainą užauginamos produkcijos. Deja, mes, kaip žemdirbiai, negalime nusistatyti parduodamos produkcijos kainos. Kaina yra biržinė prekė ir, deja, šiai dienai tos kainos žemdirbių nedžiugina“, – sakė jis.
„Žemės ūkio produkcija nebrango, mes negalime nustatyti kainų. Tai yra biržinė prekė, priklausoma nuo pasaulio biržų — gali būt trąšos po 2 tūkst., gali būti 5 kartus brangesnė, kviečių kaina gali būti lygiai tokia pat kaip prieš 10 metų. Kviečių kaina šiai dienai yra panašiai kaip prieš 10 metų su tam tikrais pabangavimais. Tai yra tragedija, tai yra maksimali krizė, kokia gali būti“, – pridūrė LŪS pirmininkas.
ILTE apyvartinių paskolų mechanizmas netenkina
Šiuo metu nacionalinio plėtros banko ILTE teikiamų apyvartinių lėšų paskolų ūkininkams mechanizmui netenkinant žemės ūkio atstovų ir pačios Žemės ūkio ministerijos, K. Mažeika tikina šį klausimą ketinantis spręsti.
„Dar turbūt svarbu kalbėti apie valstybės pagalbą, apie įrankius, kuriuos jau turime. Tai yra ILTE mechanizmai, kurie šiandien dienai netenkina ne tik ūkininkų, bet ir ministerija taip pat turi pastabų ir sutarta sudaryti darbo grupę, kuri spręs tų įrankių efektyvumą, veiksmingumą ir šiuo atveju labai svarbu – greitumą“, — kalbėjo ministras.
Praėjusią savaitę ILTE skelbė, kad įsigaliojo atnaujintos lengvatinių apyvartinių paskolų žemės ūkiui teikimo sąlygos, sudariusios galimybę finansavimą gauti platesniam laikinų finansinių sunkumų patiriančių ūkių ratui. Skelbiama, kad atnaujinus finansavimo sąlygas, paskoloms papildomai skiriama 10 mln. eurų – bendras finansavimo biudžetas padidėja iki 50 mln. eurų.
K. Mažeika teigė, kad susitikime su premjeru žemės ūkio atstovai taip pat aptarė situaciją grūdų, pieno sektoriuje, trąšų klausimą.
Kaip skelbta anksčiau, EK sudarė 540 mln. eurų vertės skubios paramos ūkininkams paketą, o Lietuvai iš jo skirta 9,8 mln. eurų. Vyriausybė paskelbė šią sumą padvigubinanti, todėl bendra kompensacijoms skiriama suma sieks beveik 20 mln. eurų.