Sudėtingas žemės ūkio sezonas parodė: derliaus rezultatą lemia ne vien gamta

Šalta žiema, vėlyva sėja, permainingi orai ir stiprūs vėjai tapo išbandymu augalams, tačiau kartu atskleidė, kokios auginimo technologijų detalės gali turėti didžiausią įtaką derliui.

Apie svarbiausias šio sezono išvadas, bandymuose pasiteisinusius sprendimus ir pasiruošimą naujam sezonui „Agroambasadoriai“ laidoje diskutavo „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ bandymų vadovas Simonas Saikauskas ir BASF pardavimų vadovas Saulius Nainys.

Laukuose galutinį rezultatą dažnai lemia ne vien dideli pasirinkimai. Ne mažiau svarbu, kada atliekamas konkretus darbas, kokia priemonė pasirenkama ir ar ji pritaikoma tuo metu esančioms sąlygoms.

Kaip pastebėjo laidos dalyviai, būtent šių detalių svarbą šiemet buvo galima ypač aiškiai pamatyti praktikoje.

„Iki rugpjūčio mėnesio vasara buvo labai permaininga ir tikrai išskirtinė. Šiuos metus nulėmė daug dalykų, kurie prasidėjo dar 2025-ųjų rudenį. Jis buvo pakankamai drėgnas, todėl vėlavo žieminių rapsų ir kviečių sėja.

Vėliau sulaukėme labai šaltos žiemos – tokios, kokią daugelis prisimena iš senesnių laikų. Daug sniego, dideli šalčiai, sudėtingos sąlygos – visa tai persikėlė į pavasarį ir vasaros pradžią“, – sako BASF pardavimų vadovas S. Nainys. Jo teigimu, šie metai išsiskiria ne tik dėl konkrečių oro reiškinių, bet ir dėl bendros tendencijos – klimato sąlygų nenuspėjamumo.

„Kuo labiau susiduriame su klimato kaitos padariniais, tuo daugiau įvairių situacijų galime matyti laukuose ir visame žemės ūkio versle. Tačiau kartu turime suprasti, kad ūkininkas gali prisitaikyti – priimti sprendimus, kurie padeda sumažinti rizikas.“ Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ bandymų vadovo S. Saikausko teigimu, besikeičiančios sąlygos reikalauja ne tik stebėti orus, bet ir geriau suprasti jų įtaką augalams.

„Mes matome įvairius besikeičiančius orų reiškinius, kurie kartojasi ir tam tikrais laikotarpiais netgi galima įžvelgti tendencijas.

Tačiau labai svarbu suprasti, kad įtakos turi ne vien klimatas. Didelę reikšmę turi ir patys ūkininkų sprendimai – kaip jie prisitaiko, kokias technologijas pasirenka ir kaip įvertina situaciją savo ūkyje.“

Ekspertai pastebi, kad šiemet laukuose buvo galima aiškiai pamatyti, kaip didelę reikšmę turi tinkamai parinktos augalų auginimo technologijos. Vienas iš pavyzdžių – pasėlių išgulimas po stiprių vėjų. „Mūsų bandymai rodo, kad labai daug lemia ūkininkų pasirinkti augalų apsaugos produktai.

Pavyzdžiui, augimo reguliatoriai augalams yra reikalingi, tačiau jeigu jų pasirinkimas būna netinkamas arba sprendimai priimami remiantis tik kaimyno patirtimi, neįvertinus savo situacijos, rezultatai gali būti kitokie“, – aiškina S. Saikauskas. „Kiekviena veislė turi skirtingas genetines savybes – vieni augalai aukštesni, kiti žemesni. Augimo reguliatoriais galima tai kontroliuoti. Kai augalai nėra tinkamai sureguliuoti, didesnis vėjas gali juos išguldyti.

Tokiu atveju problema atsiranda ne vien dėl oro sąlygų, bet ir dėl anksčiau priimtų sprendimų“, – priduria jis.

S. Nainio teigimu, būtent tokios situacijos rodo, kad žemės ūkyje vis svarbesnės tampa mažos detalės.

„Šiandien nebegalime būti atsipalaidavę nei dėl ekonomikos, nei dėl gamybos sąnaudų.

Tačiau lygiai taip pat negalime būti atsipalaidavę ir laukuose. Matome sugulusius žieminių kviečių pasėlius, nors azoto kiekiai dėl didelių kainų Lietuvoje apskritai yra sumažėję.

Tai rodo, kad vien taupymas ne visada leidžia išlaikyti stabilų rezultatą.

Negalime kontroliuoti biržos kainų ar kitų išorinių veiksnių, tačiau galime kontroliuoti tai, kada ir kaip atliekame darbus, kada pasėjame, kada panaudojame augalų apsaugos produktus. Būtent šiose vietose slypi galimybė išlaikyti arba padidinti derlingumą“, – pabrėžia BASF pardavimų vadovas.

Kaip nurodo S. Saikauskas, vienas svarbiausių „AgroITC“ tikslų – padėti ūkininkams atsirinkti produktus, pagrįstus praktikoje patikrintais tyrimų rezultatais.

„Atliekame tyrimus ne tik vienoje vietoje – keliaujame per Lietuvą, vertiname skirtingas sąlygas ir ieškome sprendimų, kurie būtų pritaikomi praktikoje.

Labai svarbu suprasti, kad Lietuva nėra vienoda – vienur sąlygos gali būti vienokios, kitur kitokios, todėl technologijas reikia vertinti konkrečiame kontekste.“

Ekspertas pastebi, kad viena dažniausių klaidų – sprendimų priėmimas neįvertinus konkrečios situacijos ūkyje.

„Ūkininkams svarbu neskubėti vien todėl, kad kažkas kažkur pasiteisino. Reikia įvertinti savo situaciją, pasverti visus pliusus ir minusus, nes metų pabaigoje kiekvienas žingsnis atsispindi galutiniame rezultate.“

Vienas iš šių metų pavyzdžių – augalų apsauga nuo piktžolių. Pasak S. Nainio, šis sezonas dar kartą parodė, kad kai kurių darbų atidėlioti neverta.

„Šiemet labai aiškiai pamatėme, kokią reikšmę turi rudeninė žieminių javų apsauga nuo piktžolių.

Ten, kur rudenį herbicidai nebuvo panaudoti, pavasarį sąlygos buvo daug sudėtingesnės – šaltas oras, nepalankios sąlygos augalų apsaugos produktams veikti ir galiausiai gaunamas visai kitoks rezultatas“, – pasakoja jis. „Šių metų pamoka labai aiški – žieminių javų apsaugą nuo probleminių piktžolių reikia planuoti iš anksto. Mažas sprendimas tinkamu metu gali turėti labai didelę įtaką galutiniam rezultatui“, – pabrėžia S. Nainys.

Ekspertai pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbu ne tik pasirinkti tinkamą produktą, bet ir sukurti aiškią ūkininkavimo sistemą.

„Gerosios praktikos įvedimas į ūkį tampa tarsi standartu. Kai tam tikri darbai atliekami ne vienerius metus, žmonės pradeda juos matyti kaip natūralią technologijos dalį.

Pavyzdžiui, jei ūkyje įprasta herbicidus naudoti rudenį, mechanizatorius pats pradeda pastebėti, kad atėjo tinkamas laikas šiam darbui“, – sako S. Nainys.

Pasak jo, būtent toks nuoseklumas leidžia ūkiams judėti į priekį.

„Svarbu ne tik vieną kartą pasiekti gerą rezultatą, bet ir suprasti, kodėl jis buvo pasiektas, ir tą praktiką pakartoti kitais metais.“

„AgroITC“ atliekamų bandymų reikšmė neapsiriboja produktų palyginimu. Tyrimai padeda tikrinti praktikoje įsitvirtinusius įsitikinimus ir vertinti, kaip sprendimai veikia skirtingomis sąlygomis.

„Kartais pasigirsta, kad „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“ tyrimus vykdo tik įmonės rinkodarai ir produktams, kuriais ji prekiauja.

Tačiau mūsų siekis yra Lietuvos žemės ūkį vesti į priekį ir teikti sprendimus, kurie būtų naudingi ne tik įmonei, bet ir visam Lietuvos žemės ūkiui.

Kalbant apie skirtingus rezultatus kitose vietose, dažnai atsiremiama į auginimo technologijos klaidas. Mes negalime tikėtis tokio paties rezultato, jeigu ūkininkas netaiko visos rekomenduojamos technologijos“, – sako S. Saikauskas.

S. Nainys pabrėžia, kad bandymų rezultatus svarbu vertinti kartu su galimybėmis.

„Labai svarbu ūkio galimybes pritaikyti prie technologijos arba technologiją – prie ūkio. Jeigu purkštuvas turėtų užtrukti keturias penkias dienas, kol nupurkš visus žieminius kviečius, tai yra tik teorija.

Tuo metu gali sugesti technika, pasikeisti orai ir penkios dienos pavirsti beveik į dvi savaites. Tada jau reikia spręsti, gal reikėtų dar vieno ar didesnio purkštuvo; visa tai reikia suvienyti. Teorijos nėra be praktikos.“

Artėjant naujam sezonui, specialistai ragina pirmiausia įvertinti, kas liko laukuose po šių metų derliaus – kontroliuoti piktžoles, pabiras ir iš anksto planuoti būsimus darbus.

„Pati geriausia praktika šiuo metu – nuėmus derlių atlikti seklų diskinį skutimą, kad sudygtų piktžolės ir prieš sėjant žieminius rapsus ar javus būtų galima jas sunaikinti glifosatų pagalba.

Šiemet jie veiks tikrai gerai – turime pakankamai drėgmės ir temperatūros, todėl piktžolės turėtų sudygti.

Taip sumažinsime pirmąją jų bangą ir turėsime mažiau piktžolių žieminių javų bei rapsų pasėliuose“, – sako S. Nainys.

„Šiemet Lietuvos regionuose javapjūtės sąlygos skiriasi, todėl svarbu kontroliuoti ir pabiras. Jos konkuruos su sėjamais žieminiais kviečiais ar rapsais dėl vietos ir išteklių dirvožemyje“, – priduria S. Saikauskas.

Pasak S. Nainio, dalį darbų būtina suplanuoti iš anksto, tačiau sezono metu svarbu gebėti greitai reaguoti į besikeičiančias sąlygas.

„Planavimo darbus ūkyje visada reikėtų atlikti tada, kai darbo krūvis yra mažiausias – žiemą. Tada susidėliojame pagrindinius darbus, o sezono metu lieka korekcijos pagal situaciją lauke.

Tam labai svarbus konsultantas, kuris gali greitai ir tiksliai atsakyti į iškilusį klausimą – ar galiu maišyti vieną produktą su kitu, ar galiu atlikti purškimą, kai po pusvalandžio prognozuojamas lietus“, – teigia jis.

Konsultanto darbą sustiprina ne tik asmeninė patirtis, bet ir už jo esanti specialistų bei tyrimų komanda.

„Labai svarbu turėti už savęs užnugario komandą, kuri renka ir sistemina duomenis. Lygiai taip pat Simonas turi žmones, tiesiogiai dirbančius su ūkininkais, ir komandą, kurioje renkama visa bandymų informacija.

Tai mokslas – dešimtmečiais sukauptos žinios, kurias konsultantas turi pertransliuoti trumpai ir aiškiai, kad ūkininkas galėtų priimti geriausią sprendimą“, – akcentuoja S. Nainys.

Šis sezonas dar kartą parodė, kad žemės ūkyje nėra vieno universalaus atsakymo – kiekvienas laukas turi savo sąlygas, o geriausi rezultatai gimsta tada, kai patirtis, moksliniai duomenys ir laiku priimti sprendimai veikia kartu.